Parlamentarės teigimu, centriniams bankams didinant palūkanų normas, auga ir būsto paskolų įmokos, taigi dalis žemas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių „atsidūrė spąstuose“.
„Jeigu valdantieji tik abejingai stebės dalies žmonių sudėtingą situaciją ir nieko nesiims, galime sulaukti pavojingos socialinės krizės ir skaudžių padarinių šalies ekonomikai. Juk kai kuriems gyventojams paskolos gali pabrangti ir du kartus. Sutinku, kad dalinti subsidijas nebūtų išmintinga: taip būtų didinama valstybės skola, naudojamos viešosioms paslaugoms reikalingos lėšos. Ši situacija reikalauja lanksčių sprendimų – galime apvarstyti Vakaruose gana įprastą mokestinio kredito galimybę. Žmogus galėtų pasiskolinti tam tikrą sumą iš savo sumokėtų mokesčių – arba tam tikrą laiko tarpą mokesčių nemokėti, arba mokėti atitinkamai mažesnius mokesčius“, – sako socialdemokratė R. Budbergytė, pridurdama, kad apie tai kalba ir Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis.
Svarbus vaidmuo – Valstybinei mokesčių inspekcijai
Anot Seimo narės, niekas negalėjo numatyti, kad tiek krizių ištiks vienu metu, nors jų poveikį buvo galima planuoti. Tačiau, pasak R. Budbergytės, „dabar negalime sau leisti tik skėsčioti rankomis“.
„Mokestiniu kreditu žmogus galėtų pasinaudoti tam, kad padengtų nebepakeliamą palūkanų padidėjimą. Nesumokėtus mokesčius jis grąžintų vėliau – pagal sudarytą susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Principas toks: VMI gaunate virtualią sąskaitą, kurioje matosi, kiek esate sumokėję mokesčių ir kiek jums leidžiama iš tos sąskaitos pasiimti. Pavyzdžiui, iš mokesčių, sumokėtų per pastaruosius trejus metus, galėtumėte pasiskolinti, pavyzdžiui, penktadalį sumos“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja buvusi finansų ministrė R. Budbergytė.
Anot politikės, valstybei iš to – tik nauda: žmonės, šeimos neatsidurs visuomenės užribyje, mažiau bus darbo antstoliams, be to, grąžindamas mokestinę paskolą, gyventojas įmokėtų šiek tiek daugiau. Tačiau, pasak R. Budbergytės, „jis išsaugotų būstą, neliktų skolingas bankams, išvengtų bankroto“.
Socialdemokratai primena, kad Europos centriniam bankui (ECB) keliant palūkanas, didėja ir paskolų įmokos – ECB gruodžio 16 d. ketvirtą kartą padidino palūkanų normas. Lietuvoje išduodamų paskolų palūkanos priklauso nuo banko maržos bei tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR, o dėl augančių palūkanų bankams skolinimosi kaštai didėja, todėl auga ir EURIBOR.
