„Mes tikrai negalime pasakyti, kad verslas labai norėtų vežtis užsieniečius. Jeigu verslas tikrai nori kažką daryti, mes tikrai būsime lankstūs. Aš manau, kad verslo didžiulė problema, kad galbūt jie nenori tos konkurencijos, jie nori atsivežti pigios darbo jėgos. Pavyzdžiui, kaip „Vičiūnai“ iš Nepalo norėjo atsivežti gal 50 mėsos fasuotojų, kurie pakeistų plungiškius“, - pirmadienį surengtoje diskusijoje „Kokių imigracijos taisyklių šiandien reikia Lietuvai“ sakė jis.
Pasak pareigūno, verslininkai nesidomi kvalifikuotų darbuotojų įvežimu.
„Taip pat pas mane ateina verslininkai ir klausinėja, kaip atsivežti antrinių žaliavų perrinkimo specialistus, bet dėl aukštos kvalifikacijos kažkaip neateina niekas ir neklausinėja“, - sakė G. Bagužis.
Jo teigimu, su mėlynąja kortele, leidžiančia imigruoti kvalifikuotiems darbuotojams, Vilniuje dirba trys asmenys – trys ukrainiečiai, įdarbinti „Barclays“.
„Taigi galiu pasakyti, kad didelio suinteresuotumo iš verslininkų nėra“, - tvirtino pareigūnas.
Dar tūkstantis žmonių, anot jo, Lietuvoje pagal darbo biržos leidimą. „Vėlgi nemanau, kad tokiam miestui tai nėra daug. O visi kiti gyvenantys yra įmonių savininkai. Dažniausiai įmones steigia verslininkai, norintys gauti neribojamas keliones ir buvimą Lietuvoje. Lietuva yra tarsi tranzito šalis“, - dėstė G. Bagužis.
Anot jo, šiuo metu individualią įmonę arba uždarąją akcinę bendrovę įsteigęs užsienio pilietis gauna laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau nusipirkęs butą, pavyzdžiui, už milijoną litų tegauna tik metinę vizą.
Nepalas yra viena neturtingiausių valstybių pasaulyje, kurios pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
