Pastebėjo klastą
Kovo 20 dieną klaipėdietė Daiva B. Herkaus Manto gatvėje esančioje “Žemynos” parduotuvėje nusipirko indelį varškės su vyšniomis ir jogurtu. Namie moteris atkreipė dėmesį, kad po dangteliu prilipusi varškė jau sudžiūvusi. Nors data ant etiketės skelbė, kad gaminio galiojimo laikas baigiasi kovo 29-ąją, Daiva B. atkreipė dėmesį, jog skaičius “2” įrašytas kitokiu šriftu.
Daugelis žmonių vėliau apžiūrėję indelį pastebėjo, jog dvejetukas iš tiesų parašytas kitaip. Apie įvykį buvo pranešta Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tą pačią dieną į “Žemyną” atvyko tarnybos skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė ir patikrino vitrinoje buvusius indelius, tačiau nieko įtartino nepastebėjo.
Kitą dieną korespondentai kartu su J.Mačiuliene dar kartą apsilankė toje pačioje parduotuvėje. Nusipirkome tokios pat varškės, tik su braškėmis. Indelis buvo pažymėtas kovo 29 dienos data. Ryškiai matėsi skirtumas: tikrojo užrašo skaičiai buvo lygūs, plonesni, vienoje eilutėje. Falsifikuoto - dvejetas apvalesnis, išsikišęs iš eilutės.
Parduotuvės vedėja negalėjo paaiškinti, iš kur atsirado senos varškės indelis ir kas “pratęsė” jo galiojimo laiką net dvidešimčia dienų. Tačiau darbuotoja atsiprašė, siūlė pakeisti į kitą arba grąžinti pinigus. Apžiūrinėdami kitas prekes, atkreipėme dėmesį į vaikišką jogurtą, kurio galiojimo laikas taip pat neva baigiasi kovo 29-ąją. Ir šio užrašo dvejetukas buvo užrašytas kitaip! Supratome, kad užrašai neatsitiktiniai - kažkas juodu žymekliu falsifikavo užrašus.
Abiejuose indeliuose gaminiai buvo iš tikrųjų seni - varškė apdžiūvusi, paviršius sutrūkinėjęs. Vaikiškas jogurtas po dangteliu - sutirštėjęs, pakeitęs spalvą, kraštai virtę sūreliu, nors šiaip jo konsistencija - skysta. Žinant, kad į jogurto sudėtį įeina pienas, bakterinių kultūrų raugas, pasenusios medžiagos gali būti pavojingos sveikatai. Šiuo atveju, nors ir nedaug suvalgiusi varškės, skaitytoja pajuto nemalonius simptomus, atsirūgdavo rūgštimi, pelėsiais.
Skyrė auditą
Tą pačią dieną du įtartinus bei vieną normalų dangtelį išsiuntėme į Telšius gamintojams - AB “Žemaitijos pienas” ir paprašėme patikrinti, ar nebuvo jie taip pažymėti gamykloje. Kovo 25 dieną šios bendrovės kokybės vadybininkė Vilija Petrošienė atsiuntė oficialų atsakymą, kuriame teigė: mūsų pateiktose etiketėse matomas ryškus ženklinimo žymenų neatitikimas naudojamiems.
Nors šis neatitikimas akivaizdus, Nenugriebto pieno produktų cecho viršininkas, inžinierius technologas bei pamainos meistras atliko auditą, patikrino pateiktų ir naudojamų žymeklių atžymas. Atsakymas kategoriškas - skaičius “2” datos įraše ženklintas ne “Žemaitijos pieno” bendrovėje. Telšiškiai siūlė, jei ateityje iškiltų abejonių dėl bendrovės produkcijos, skambinti jiems.
Matė pirmąkart
Gavę specialistų išvadą, apsilankėme Klaipėdos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Šios tarnybos darbuotojai trūkčiojo pečiais, sakė, anksčiau su tokia apgaule nesusidūrę. Kaip pasakojo tarnybos viršininkas Virginijus Gailius, daug rūpesčių kelia mažos parduotuvėlės. Jose dažnai nesilaikoma laikymo normų, pažeidinėjamos prekių žymėjimo taisyklės.
Jei pareigūnai randa išjungtą šaldytuvą, pardavėjos aiškina, kad jis neva valomas. Dažnai etiketėse nėra privalomų įrašų (gaminio pavadinimas, gamintojas, standartinio vieneto kaina), nes pardavėjos neva nežinančios apie jų būtinumą. Būdavo ir taip, kad galiojimo laiką užklijuodavo kainos lipdukais.
Aštuoniolika tarnybos darbuotojų turi apžvelgti visas miesto gamybos, viešojo maitinimo, prekybos įmones, turgus. Aišku, kad per metus jose galima apsilankyti tik po vieną du kartus. Vieninteliai pagalbininkai - patys pirkėjai ar vartotojai. Skundai priimami atėjus asmeniškai, raštu ir telefonais. Geriausia, kai pirkėjas kreipiasi nedelsiant, pateikia čekį, tačiau kartais užtenka tik signalo.
Kai pranešama apie netinkamas laikymo sąlygas, randama prekių su pasibaigusiais terminais, prekiaujama sušvinkusiais produktais, pareigūnai patys vyksta į vietą ir tikrina skundą. Šiemet jau gauti 45 skundai, pernai jų buvo 142. Daugiau nei trečdalis pasitvirtino, buvo skirta baudų už 18 tūkstančių litų.
Aišku, tokia veikla inspektoriams draugų rato nepadidina. Prekeiviai kaltina juos verslo žlugdymu. Kaip sakė skyriaus vedėja J.Mačiulienė, inspektorėms dažnai yra grasinama, gąsdinama nemalonumais, jos net apkumščiuojamos. Tačiau tarnyba vienintelė gali realiai apginti pirkėjų ir vartotojų interesus.
Uždaro įmones
Pernai tarnybos darbuotojams keturis kartus net teko sustabdyti įmonių veiklą. Vienoje konditerijos įmonėje buvo rastas surūgęs tortas, tikrinimo metu pastebėta, kad šaldytuve skraido muselės, “šaldymo” temperatūra +18 laipsnių. Kitoje kavinėje buvo gaminami minkštieji ledai be jokios receptūros, standartų, technologinio proceso aprašymų.
Šiais ledais prekiauta paplūdimiuose. Tad nenuostabu, kad žmonės leduose aptiko plaukų. Dar baisesnių vaizdų tikrintojai matė viename pusgaminių gamybos ceche, didmeninės prekybos sandėlyje, kur buvo laikomi kiaušiniai pasibaigusiais realizavimo terminais.
V.Gailius sakė suprantąs prekybininkų problemas, tačiau stebisi, kodėl šie nesistengia dirbti tvarkingai, nenori laikytis higienos ir sanitarijos normų. Prieš kelias dienas jo dukra iš parduotuvės atnešė kefyro, kuris buvo perrūgęs, pasenęs, jo galiojimo laikas buvo pasibaigęs.
Nupirko kitą pakelį - ir vėl tas pats. Kai tarnybos viršininkas bandė reikšti pretenzijas, išgirdo šiurkštų atsakymą. Tik ištraukus tarnybinį pažymėjimą, prekybininkų tonas pasikeitė. V.Gailius retoriškai klausė, kodėl šiuos klausimus tenka spręsti tik grūmojant pažymėjimu, kodėl tarp pardavėjo ir pirkėjo negali būti normalių žmoniškų santykių.
Sugedę ar nekokybiški maisto produktai kelia grėsmę pirkėjų sveikatai ir net gyvybei. Pastebėjus prekiaujant tokiais produktais, galima skambinti į Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybą.
Vadovai stebisi
Paskutinis mūsų vizitas buvo į “Žemynos” parduotuvę. Apie netikėtus radinius kalbėjomės su parduotuvės savininke Vaclava Lukošiene. Direktorė tikino, kad niekas iš parduotuvės administracijos klastoti numerių negalėjo, nes pelnas dėl to būtų minimalus, o nuostoliai didžiuliai. Parduotuvė rūpinasi savo klientais, stengiamasi, kad lentynose būtų tik švieži ir kokybiški produktai. Minėtų varškės ir jogurto indelių kasdien užsakoma mažai, tik po 3-4 vienetus, tad užsigulėti vitrinoje jie esą negalėję.
V.Lukošienė sakė, kad sužinojusi apie įvykį ji apklausė visas pardavėjas, tačiau nė viena neprisipažino. Parduotuvės savininkė pasakojo, jog yra paradoksalus dalykas: kai aplink tik ir kalbama apie bedarbą, labai sunku rasti padorią ir sąžiningą pardavėją.
Tos, kurios ateina darbintis, už įvairius prasižengimus ir net vagystes dažnai būna išvarytos iš kitų parduotuvių. V.Lukošienė norėtų, kad Klaipėdoje būtų sukurtas duomenų bankas apie visas pardavėjas, kad darbdavys greitai sužinotų apie buvusius pretendenčių “griekelius”.
Būdų yra ir daugiau
Kalbėdamiesi su parduotuvės vadovais svarstėme įvairius variantus - kam tai gali būti naudinga. Provokacijos versiją atmetėme iškart, nes viskas įvyko gaivališkai, dalyvaujant inspekcijos atstovei ir parduotuvės vedėjai. Liko du galimi variantai: data suklastota bazėje arba parduotuvėje.
Šio rašinio tikslas - ne rasti konkretų sukčiautoją, bet užkirsti kelią galimam apgaudinėjimui ateityje. Neparduotų prekių parduotuvės, ypač mažos, negali grąžinti gamintojui, todėl stengiamasi bet kokia kaina jų atsikratyti.
Teko girdėti, kad kai kuriose parduotuvėse savininkės liepia pačioms pardavėjoms išpirkti pasenusius produktus. Niekas nesiryžta baigiantis galiojimo terminui mažinti gaminio kainos, nes būgštaujama, jog žmonės nepirks šviežių produktų, lauks nukainojimo.
Neabejotina, kad pirkėjų apgaudinėjimo būdų yra ir daugiau, tik ne visi plačiai žinomi.
