Neseniai praėjo tie laikai, kai ne reta šeima vertėsi iš socialinių pašalpų ir neieškojo kito pragyvenimo šaltinio. Šią vasarą toks gyvenimo būdas, atrodo, vėl darosi patrauklus.

Panevėžio rajone gyvenanti 57-erių Genė apsidžiaugė, kai paskutinį kartą apsilankiusi Užimtumo tarnyboje sužinojo, kad prie buvusios socialinės pašalpos papildomai puse metų gaus dar po 200 eurų kas mėnesį. Tiek pat šeimos biudžetą papildys ir jos bedarbis vyras. Todėl pora šią vasarą nebeplanuoja ieškoti padienių darbų pas vietos ūkininkus. Savas daržas, gyvuliai ir papildomos valstybės išmokos leis kurį laiką pagyventi nelenkiant nugaros.

„Kartu su bedarbio pašalpa gausiu daugiau nei 300 eurų. Maždaug tiek pat gaus ir vyras. Mums kaime visai užtenka“, – skaičiavo Genė.

Vis dėlto Panevėžio rajono gyventoja neišdrįso viešinti pavardės.

„Dar pradės mūsų pinigus skaičiuoti. Žinot, kokie pavydūs būna žmonės“, – aiškino Genė.

Prioritetas – darbas

Apie birželio 12-ąją įsigaliojusias pagalbos ir paramos priemones gaunant laikiną darbo paieškos išmoką, net jeigu asmuo ir neturi teisės į bedarbio pašalpą, girdėjo ir jau metus pragyvenimo šaltinio besižvalgantis panevėžietis Tadas Kuodis. Jis sako dar pasidomėsiąs galimybe tokius pinigaus gauti, visgi Tado prioritetas – susirasti darbą. Papildomą šalpos išmoką panevėžietis investuotų nebent į šeimos automobilį.

„Darbas priverčia išeiti iš namų, socializuotis, kaupia darbo stažą ir net neįgaliojo pašalpą padidina. Man, nuo vaikystės neįgaliam, tai labai svarbu. Esu dirbęs ne vienoje vietoje, bet metai jau nieko neberandu – retai kas nori priimti judėjimo negalią turintį darbuotoją“, – pasakoja T. Kuodis, kurio skelbimas apie darbo paieškas pasirodė socialiniuose tinkluose.

Čia pastaruoju laiku prašymų pasiūlyti darbo pasirodo vis rečiau.

Gąsdina negalia

T. Kuodis įgijęs kompiuterinės įrangos derintojo specialybę, bet neatsisakytų dirbti ir parduotuvėje. Tačiau nuėjęs į darbo pokalbius, išgirsta atsiprašymus ir argumentus, kodėl jo negali įdarbinti.

„Atrodo, tikrai galėčiau buitinę techniką salone pardavinėti, konsultuoti klientus, man tik prekes būtų sudėtingiau iškrauti. Bandžiau pretenduoti į telekomunikacijų bendrovės saloną. Pakvietė į pokalbį, bet pamatė ratukus ir, matyt, pagalvojo, kad nesu reprezentatyvus įmonei – puolė atsiprašinėti, aiškinti, kad darbe reikės daug judėti, nors, kiek stebėjau, niekas tuose salonuose nuo kėdės nenulipa“, – pasakoja Tadas.

Šeimą turintis panevėžietis dabar priverstas tenkintis 283 eurų neįgaliojo pašalpa. Jo žmona vargsta beveik be poilsio dienų, dar ir naktinėse pamainose, o už mėnesį tokio triūso gauna maždaug 400 eurų atlyginimą.

„Kaip išgyventi iš tiek pinigų jauniems žmonėms?“ – klausia panevėžietis.
Darbo jis ieško ir per Užimtumo tarnybą, bet čia, pasak bedarbio, kol kas jokios naudos.

„Atsakymas visada tas pats, kad darbo nėra ir turėčiau pats pasistengti jį rasti. Bet vis tiek esu registruotas Užimtumo tarnyboje, kad esant poreikiui būčiau tinkamas kokiai nors socialinei įmonei, kuri už neįgaliuosius gauna subsidijas iš valstybės. Tik tokiems darbdaviams Panevėžyje geriausi kurtieji ir vaikštantys“, – kalbėjo bedarbis.

Įmonėms sunkus metas

Užimtumo tarnybos duomenimis, Panevėžyje veikia aštuonios socialinės įmonės ir jos dabar gana aktyviai ieško darbuotojų. Pakalbinus darbdavius nė nepatikėtum, kad po karantino Panevėžyje nedarbas baigia pasiekti tokias aukštumas, kokios buvo 2008–2009 m. šalį supurčius pasaulinei ekonomikos krizei.

„Per karantiną mes didelių veiklos pokyčių nepajutome, dirbome panašiai, kaip ir anksčiau, turėjome užsakymų. Tiesa, prastovų neišvengėme, bet mokesčių atidėti neteko. Dabar sparčiai atsigauname ir ieškome darbuotojų, o su jais, kad ir kaip būtų keista, dabar labai keblu. Bedarbiai labai pasyviai vertina naujus darbo siūlymus“, – pastebi valymo paslaugas teikiančios socialinės įmonės „Eldesa“ vadovė Sonata Aleliūnienė.

Anot jos, akivaizdu, kad panevėžiečiai šiuo metu nusiteikę kurį laiką paatostogauti už valstybės pinigus.

„Ši vasara mums bus tikrai sudėtinga dėl darbuotojų“, – jau neabejoja direktorė.
Jai pritarė ir stambios Panevėžio įmonės „Asistemos“ finansų direktorė Virginija Andrejauskaitė. Bendrovė per Užimtumo tarnybą ieškojo dešimties darbuotojų ir sulaukė atsakymo, kad net pretendentų nėra.

„Pasižiūrėkite, kas darosi Užimtumo tarnyboje – žmonės nugulę palanges pildo dokumentus dėl išmokų, o ne darbo ieško. O dar už vaikus gaus papildomai. Nebėra jokios galimybės ateinančius mėnesius iš Užimtumo tarnybos prisišaukti naujų darbuotojų“, – sako V. Andrejauskaitė.

Bedarbių armija auga

Pastaruoju metu nedarbas augo didžiojoje Lietuvos dalyje – net 53-ose iš 60-ies savivaldybių. Iš viso šalyje šiuo metu registruota 209,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų, o tai yra 12,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų ir 0,1 proc. daugiau, nei buvo prieš savaitę. Nuo karantino paskelbimo kovo 16-ąją iki šiol bedarbių Lietuvoje padaugėjo 49 tūkst., arba trečdaliu.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų daugiausia neturinčiųjų darbo – Panevėžyje.
Čia nedarbas jau pasiekė 12,8 proc. Per Užimtumo tarnybą šiuo metu darbo ieško 6223 panevėžiečiai. Panevėžio rajone nedarbas siekia 12,4 proc. Vien miesto darbdaviai praėjusią savaitę siūlė 181 laisvą darbo vietą.

Šaltinis: Užimtumo tarnyba

Pasiūlė pagyventi iš pašalpų

Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento patarėjas Alvydas Sipavičius spėja, kad Aukštaitijos sostinėje nedarbą galėjo išauginti savarankiškai su verslo liudijimu ar kita forma dirbę asmenys. Jie dabar masiškai registruojasi bedarbiais.

„Nuo šio mėnesio darbo ieškantys bedarbiai gaus po 200 eurų už mėnesį, o savarankiškai dirbusiems asmenims, net ir nutraukus buvusią veiklą, po karantino dar du mėnesius bus mokama po 257 eurus per mėnesį. Jei dar šeima gauna vienkartinę karantino išmoką už vaikus, viską sudėjus išeina visai nemaža suma“, – suskaičiavo A. Sipavičius.

Užimtumo tarnyba, kaip ir darbdaviai, jau nuogąstauja, kad dėl tokių valstybės kompensacijų ateina sunkūs laikai. Neatmetama, kad atsiras registruotų bedarbių, kurie ims piktnaudžiauti atsisakinėdami pasiūlyto darbo.

„Aišku, atsisakius darbo pasiūlymo gresia palikti Užimtumo tarnybą, bet manau, kai kurie žmonės vis tiek nepersistengs su darbo paieškomis: tai vieta bus per toli, tai alga – per maža. Kai mes garsiai pasakėme, kad bedarbiai vėl ims gyventi iš pašalpų, mums buvo pasiūlyta patiems iš jų pamėginti išgyventi. Matyt, valdžia geriau mato, ko reikia valstybei“, – kalbėjo A. Sipavičius.

Įsidarbino ketvirtadaliu mažiau

Įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimui, suteikiančiam teisę darbo netekusiam asmeniui gauti ne tik bedarbio pašalpą, bet dar ir darbo paieškos išmoką, prašymus jai gauti pateikė jau 65,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra daugiau nei trečdalis visų dabar registruotų bedarbių.

Per pastarąją savaitę, tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, Lietuvoje padėta įsidarbinti vos 3,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų ir tai net 24,4 proc. mažiau negu prieš savaitę.