A.Bučiūnas rankų nenuleido. „Parašėme raštą merui, jis pamatė, kad čia geras dalykas, ir liepė Ramūnui Vyžintui nueiti su mumis ir pasižiūrėti. Panašų projektą įgyvendino Nida, labai gražiai kapines sutvarkė, veda dabar ten vokiečių turistus. Tam buvo skirtas milijonas eurų, – pavyzdį pateikė A.Bučiūnas. – O senosiose mūsų miesto kapinėse yra paminklų žymiems žmonėms, juos lankyti taip pat būtų labai įdomu. Juk sakoma: jei nori kraštą pažinti, reikia nueiti į kapines. Jos būtų įdomios visiems, atvažiuojantiesiems į Panevėžį. Ką daugiau čia pamatysi?“
Pasak vicemero R.Vyžinto, gautą paramą būtų galima kur kas patraukliau ir racionaliau panaudoti – sutvarkyti įvažiavimus į miestą. R.Vyžintas išdėstė nuomonę, kad miesto ribą galėtų žymėti gražūs riboženkliai, o gatvėse derėtų pasirūpinti padoriu apšvietimu.
„Svečią turėtų pasitikti gražus miestas. O dabar, kad ir atvažiuojant nuo Vilniaus, vaizdas nekoks – vienas šviestuvas žemiau, kitas aukščiau...
Bučiūnas mano, kad pinigus reikėtų skirti kapinėms. Manau, kad kišti ten tokią sumą nepraktiška“, – mintis po apsilankymo kapinėse, esančiose šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, dėstė R.Vyžintas.
Yra svarbesnių objektų
Kartu su Miesto ūkio skyriaus vedėju Antanu Karalevičiumi patikrinęs situaciją, mero pavaduotojas įsitikino, kad kapinėse tvarkos trūksta. Valdininkai pamatė kelias dešimtis nuverstų kryžių, seniai genėtus medžius, sausuolių.
Valdininkas pripažino, kad senosios miesto kapinės turėtų būti sutvarkytos, penktadienį toks siūlymas bus pateiktas. Tačiau sąmata bus sudaryta elementariausiems darbams atlikti, o ne jas turizmo traukos centru paversti, tad suma sieks 50–70 tūkst. Lt.
„Gerbiamas Bučiūnas remiasi Nidos kapinaičių pavyzdžiu. Nemanau, kad senosios Panevėžio miesto kapinės galėtų tapti panašiu turistiniu objektu“, – abejones dėl visuomenės veikėjo idėjos išreiškė vicemeras.
Tokios nuomonės laikosi ir vyriausioji kultūros paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė.
„Manau, kad ir taip mieste turime mažai sutvarkytų turistinių objektų. Tvarkyti kapines ir vesti žiūrėti jų turistus būtų nelogiška. Tai nėra būtiniausias paveldo objektas. Aišku, būtų labai gerai jas sutvarkyti, tačiau yra ir svarbesnių dalykų. Būtiniausi darbai kapinėse turi būti atlikti: reikia nupjauti supuvusius medžius, nes krisdami jie daužo paminklus. Taip dirbama kasmet, taip bus ir šiemet, jei tam bus skirta pinigų.,- kalbėjo paveldo apsaugos specialistė.
A.Bučiūno neapleidžia mintis apie senųjų Panevėžių kapinių atgaivinimą turizmo reikmėms.
