2021 metų vasario 8 dieną vieną didžiausių Panevėžio darbdavių „Panevėžio kelius“ sudrebino istorinis sprendimas – iš pareigų atleistas beveik 23 metus akcinei bendrovei vadovavęs V. Puidokas.
Vasarą jis, būdamas ir smulkiuoju „Panevėžio kelių“ akcininku „Delfi“ kalbėjo apie stambiųjų akcininkų diktatą ir ragino kitus smulkiuosius akcininkus nepritarti naujiems įstatams. Tačiau šie raginimai nesuveikė – liepą įvykusiame neeiliniame susirinkime 81,46 proc. „Panevėžio kelių“ akcininkų pritarė bendrovės įstatų pakeitimui.
V. Puidokas antradienį „Delfi“ sakė, kad jam ieškinys dar nebuvo įteiktas. Vis dėlto, jis sakė, kad liūdna ir skaudoka gauti tokias „kalėdines dovanėles“.
„Bet žinant jų vertybes, manęs tai nestebina. Todėl, kad ir to ieškinio gairės, su kuriomis buvau supažindintas vasarą – ten absurdas yra, šmeižtas, kitaip nepavadinsiu. Liūdna, kad yra einama tokiu keliu“, – dėstė jis.
Kreipėsi į teismą
Gruodžio 20 dieną „Panevėžio keliai“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės generalinio direktoriaus.
„Finansinių atskaitomybių duomenimis, pastaruosius ketverius metus (2016–2020 metais) įmonė veikė nuostolingai, bendrovė patyrė 31 mln. eurų konsoliduotų nuostolių. Jos nuosavas kapitalas mažėjo nuo 89,3 mln. eurų 2015 metais iki 68,5 mln. eurų 2020 metais.
Dėl blogų finansinių rezultatų ir tendencingo įmonės vertės mažėjimo, šių metų pradžioje įmonės valdyba priėmė sprendimą atsisveikinti su generaliniu direktoriumi. Siekiant įsivertinti priežastis, lėmusias 31 mln. eurų nuostolį, valdybos ir stebėtojų tarybos iniciatyva buvo peržiūrėta pastarųjų kelių metų įmonės veikla.
Patikrinimo metu buvo nustatyti faktai, kurie leidžia teigti, kad neigiami finansiniai įmonės rezultatai buvo lemti netinkamo buvusio vadovo valdymo, o taip pat asmeninės naudos siekimo, paminant bendrovės interesus“, – dėstoma „Delfi“ pateiktame dokumente.
Įsigijo lėktuvą
„Panevėžio keliai“ nurodė, kad vidinio patikrinimo metu buvo nustatyta aibė aplinkybių, padariusių įtakos blogiems bendrovės rezultatams.
Pavyzdžiui, sprendimo įsigyti orlaivį ir jo naudojimo žala įvertinta 375.103 eurais, investicijos į Visdievių karjerą ir Paversmio karjerą – 894.635 eurais.
„Buvo nustatyti dideli įsigijimo sandoriai, kurie akivaizdžiai kenkė įmonės interesams. Bendrovės įmonių grupės lėšomis už daugiau nei 500 tūkst. eurų buvo įsigytas lėktuvas, kuriuo naudojosi buvęs įmonės vadovas tiek asmeniniais tikslais, tiek skraidymui į užsienį. Buvęs vadovas turi pomėgį pilotuoti. Už beveik 900 tūkst. eurų buvo įsigyti du karjerai, kurie nei generavo pajamų, nei yra likvidūs“, – nurodoma rašte.
Pats V. Puidokas „Delfi“ anksčiau aiškino, kad „Piper JetPROP“ lėktuvas buvo įsigytas atsakingai ir skaidriai.
„Suprasdamas, kad naudoti tą lėktuvą yra didelė atsakomybė, skyriau ypatingą dėmesį skaidrumo klausimui. Viskas buvo pilnai apmokėta, išlaidų našta buvo dalijamasi. Visame pasaulyje tai praktikuojama. Yra korporatyvinė nuosavybė, kai tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo lėktuvą. Jo kaštai nėra maži, todėl vienai bendrovei turėti lėktuvą yra brangoka. Šiuo atveju turėjome tris bendroves („Panevėžio statybos trestas“, „Panevėžio keliai“, „Keltecha“) ir keturis fizinius asmenis, kurie valdė šį lėktuvą. Kiekvieną mėnesį dalinomės pastoviaisiais kaštais, kas susiję su technine priežiūra, draudimu ir pan. Tai išskirtinis skaidrumo pavyzdys“, – sakė V. Puidokas.
Jis dar patikslino, kad lėktuvas paprastai būdavo Kauno Aleksoto oro uoste. „Iš ten dažniausiai skraidydavome į tarnybines keliones. Privalumas tas, kad mes savo paskirties vietą pasiekdavome labai greitai. Pavyzdžiui, tą pačią dieną į Švediją nuskrisdavome, atlikdavome reikalingus darbus ir vakare sugrįždavome, be nakvynės. Tikrai vietą pasiekdavome labai greitai. Skrydis iš Kauno į Malmę trukdavo šiek tiek ilgiau nei vieną valandą. Tada po 20 ar 30 minučių jau galėdavome būti objekte. Tikrai sutaupydavome savo darbo laiko. Iš esmės susisiekimas trukdavo tiek pat, kiek nuvažiuoti iš Panevėžio į Vilnių“, – sakė pašnekovas.
Antradienį V. Puidokas dar pridūrė, kad lėktuvas buvo parduotas.
„Už aukštą kainą – už tą pačią, kaip ir buvo pirkta. Tai apie kokius nuostolius mes ten galime šnekėtis? Tai likvidus turtas, kuris buvo parduotas visų dalininkų sutarimu“, – sakė jis.
Pirko iš kontroliuojamos įmonės
Skaldos pirkimo iš įmonės „Skalduvos prekyba“ žala įvertinta 551.320 eurų.
„Vadovaujant buvusiam vadovui, „Panevėžio keliai“ pirko skaldą iš įmonės „Skalduvos prekyba“, kurią buvęs direktorius kontroliuoja. Žinodamas kitų skaldos tiekėjų kainas, buvusio vadovo kontroliuojama įmonė siūlydavo nuolaidas nuo mažais kiekiais perkančių klientų įkainių, taip sukeldamas žalą įmonei. Sudarant nelygiavertes konkurencines sąlygas ir siekiant išstumti kitus tiekėjus dėl asmeninių interesų, buvo vilkinami atsiskaitymai su jais“, – nurodoma „Delfi“ pateiktame dokumente.
V. Puidokas dėl kitos savo įmonės „Panevėžio keliams“ pardavinėtos skaldos atsakė taip: „Mūsų bendrovė resursais apsirūpindavo iš įvairiausių tiekėjų. Tvirtinimas, kad buvo parduodama nekonkurencinėmis kainomis yra visiškai nepagrįstas“.
Antradienį jis pridūrė, kad „Panevėžio keliai“ skaldą pirko vienareikšmiškai pigiausiomis kainomis. „Pačiomis geriausiomis kainomis, o brangiausiomis ar dar kažkaip. „Panevėžio keliai“ tik išlošė iš šito sandorio“, – sakė jis.
Sumokėjo 100 tūkst. eurų išeitinę
Išeitinės išmokas asmeniui su inicialais D. V. B. žala įvertinta 99.105 eurais.
„Nustatytas atvejis, kai vienai iš darbuotojų, kuri taip pat buvo akcininkė ir ilgą laiką užėmė svarbias vadovaujančias pareigas, buvo išmokėta itin didelė išeitinė išmoka. Pažymėtina, kad neproporcingai didelė išeitinė išmoka buvo išmokėta darbo santykius nutraukus darbuotojos iniciatyva.
Be to, po 3 mėnesių ji buvo priimta atgal į darbą. Dar daugiau, darbuotoja darbo sutartį nutraukė tokiu metu, kad į vidutinį darbo užmokestį, nuo kurio priklauso išeitinės dydis, būtų priskaičiuota prieš metus išmokėta solidi premija, todėl išeitinė išmoka siekia net 20 pareiginių (nurodytų darbo sutartyje) mėnesinių atlyginimų“, – dėstoma rašte.
V. Puidokas sutiko, kad beveik 100 tūkst. eurų siekianti kompensacija nėra maža.
„Reikia pripažinti, bet ji išmokėta asmeniui, kuris užėmė vedančiąsias, vadovaujamąsias pareigas. Tai vyriausias finansininkas, komercijos direktorius, ne tik „Panevėžio kelių“, bet visos grupės. Jis bemaž 40 metų atidirbo įmonėje. Jei jo darbą vertiname, tai buvo sąžiningas, principingas žmogus. Įmonės pasiekimai buvo ir šio žmogaus nuopelnas. Manau, kad su juo sąžiningai atsiskaityta“, – sakė jis.
Ieškinyje išdėstyta ir daugiau žalą sukėlusių veiksmų. Tai sutarčių su įmone „Akvalda“ sudarymas ir vykdymas – 585.925 eurai; Pastato S. Kerbedžio g. 7 rekonstrukcija – 450.215 eurų;
Paskolų „PK Road“, „Sostinės gatvės“ ir kitoms dukterinėms bendrovėms suteikimas ir nurašymas, dukterinių bendrovių finansinio turto nuvertinimas – 3.596.690 ir 10.935.954 eurai; Negautas įmonės „Keltecha“ pelnas – 1 mln. eurų.
Nurodoma, kad iš viso „Panevėžio keliai“ dėl V. Puidoko neteisėtų veiksmų patyrė 18.488.677 eurų žalą.
„Bendrovės vertinimu, buvęs vadovas pasinaudojo tarp akcininkų 2014 metais kilusiu konfliktu ir jį palaikė, o nuo 2015 metų kūrėsi savo gerbūvį bendrovės sąskaita, asmenines ambicijas statydamas aukščiau bendrovės interesų. Siekdamas kuo ilgiau išlaikyti jam palankią situaciją, kurstė intrigas ir manipuliavo bendrovės akcininkų, kurie taip pat buvo Bendrovės valdyboje, pasitikėjimu, teikė jiems ribotą informaciją, neįspėdavo apie rizikas“, – rašoma dokumente.
Kaip jau skelbta, minimas ginčas vyko tarp didžiųjų akcininkų Gvido Drobužo ir Remigijaus Juodvirčio. G. Drobužas anksčiau „Delfi“ yra sakęs, kad su R. Juodviršiu 2021 metais jau buvo susitaikę.
„Reikėtų pusės dienos, kad papasakotum dėl ko susipykome. O susitaikėme, nes Remigijus pamatė, kokie yra rezultatai, kaip įmonės valdomos“, – sakė jis.
Lapkričio 14 dieną paskelbta, kad R. Juodviršis mirė.
V. Puidokas „Delfi“ pasakojo, kad „Panevėžio keliai“ jam siūlė įsigyti jo turimas akcijas.
„Jie pasiūlė neadekvačią kainą, tai 300 tūkst. eurų. Na, tai ne ta kaina, kuri būtų sąžininga. Aš nepasiduodu tokiam spaudimui“, – sakė jis.
Akcininkų struktūra
„Panevėžio kelių“ veikla prasidėjo dar sovietmečiu, 1965 metais. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, įmonė privatizuota.
Kaip anksčiau pasakojo V. Puidokas, valstybinė įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę – darbuotojai gavo investicinius čekius, akcijas taip pat buvo galima išpirkti. Pasak buvusio vadovo, akcininkų sudėtis per daug metų šiek tiek keitėsi, tačiau iš esmės liko tokia pati.
Kaip rodo 2021 metų balandžio 9 dienos protokolas, „Panevėžio keliai“ iš viso turi 80 akcininkų. Didžiausieji yra Drobužų šeima, priskaičiuojant jų valdomos įmonės „Ioco“ turimas akcijas, turinti 28,63 proc. akcijų. Antroje vietoje – beveik tiek pat (28,54 proc.) valdantys Juodviršiai. Trečioje – Balčėčiai su 13,85 proc. akcijų. Kitos šeimos valdo po maždaug 5 proc. „Panevėžio kelių“, tai – Gražiai, Butkūnai, Šimoliūnai ir Blažiai.
Savo ruožtu pats V. Puidokas (įskaičiuojant jo įmonės „Avia investment“ turimas akcijas) turi 4,06 proc. Likę 59 dar nepaminėti akcininkai valdo kiek mažiau nei 4 proc. akcijų. V. Puidokas teigė, kad dauguma jų įmonės valdyme ir nedalyvauja. Pavyzdžiui, balandžio 9 dienos susirinkime dalyvavo 96,62 proc. akcijų savininkai.
Kaip žinia, „Panevėžio kelių“ grupėje yra „Panevėžio statybos trestas“ (PST) , „Ukmergės keliai“, „Aukštaitijos traktas“, „Zarasų automobilių keliai“, „Keltecha“, Latvijoje registruota „Latgales Celdaris“ ir Ukrainos „Sovremenyje technologiji dorog“. Anksčiau taip pat priklausė Kaliningrade registruota „Dorogi Baltiki“ ir Švedijoje registruota „PK Road“, kuriai buvo iškeltas bankrotas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Panevėžio kelių“ grupė nuostolingai dirba nuo 2017 metų.
„Sodros“ duomenimis, gruodžio 23 dieną „Panevėžio keliuose“ dirbo 400 darbuotojų. Lapkritį jiems mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1823,10 euro (apie 1140 eurų „į rankas“). 2020 metų konsoliduotos finansinės ataskaitos duomenimis, „Panevėžio keliai“ gavo 169 mln. eurų pajamų, patyrė 6 mln. eurų grynąjį nuostolį.
Sunkus sprendimas
„Delfi“ pateiktoje medžiagoje cituojama „Panevėžio kelių“ valdybos narė Jurgita Jurkšaitytė teigė, kad buvęs direktorius yra labai didelę vadovavimo patirtį turintis žmogus, kurio kompetencija sunku abejoti.
„Tačiau nuo 2015 metų bendrovė tarsi sustojo laike. Per šį laikotarpį, kai rinkoje įmonės investavo į gamybos ir valdymo sprendimų efektyvinimą, skaitmenizavimo procesus, darbų vietų tobulinimą ir gerinimą, bendrovė nepateisinamai stagnavo, turėjom išsiaiškinti to priežastis. Civiliniame kodekse nurodoma, kad įmonės ir vadovo santykiai turi būti grįsti pasitikėjimo, sąžiningumo, protingumo, lojalumo ir interesų konflikto vengimo principais. Atskleisti faktai rodo, kad viso šito nebuvo.
Buvo sunku priimti sprendimą eiti žalos atlyginimo reikalavimo keliu, reikalaujant žalos atlyginimo iš žmogaus, kuris tiek daug metų vadovavo bendrovei, kuriuo ilgą laiką buvo pasitikima ir kuris susiklosčius jam palankioms aplinkybėms pasinaudojo situacija, apleido bendrovės veiklą, nevykdė savo pareigų ir savo interesus statė aukščiau bendrovės. Taip pat negalėjome nuvilti bendrovės darbuotojų, kurie maksimaliai dirba dėl pokyčių, tikėdami, kad buvusi situacija nepasikartos, bendrovė veiks skaidriai.
Valdyba neturi galimybių ir nedalyvauja kasdieninėje bendrovės veikloje, neskaičiuoja sąmatų, neanalizuoja alternatyvų, objektyviai negali įvertinti visų rizikų. Ji yra priversta pasitikėti bendrovės vadovų komanda ir jų teikiama informacija, kuri, kaip paaiškėjo, buvo nepilna. Padarius vidinį patikrinimą greitai pasimatė, kad buvęs vadovas dažnai siekė pridengti savo sprendimus valdybos sprendimais ir taip nusimesti savo atsakomybę. Valdybos nariai, priėmę sprendimus neišsamios, o kartais ir klaidingos informacijos pagrindu, ne tik neperima vadovo atsakomybės, bet ir ja nesidalina. Taip pat atsakingas ir sąžiningas vadovas niekada nevykdytų valdybos sprendimų, kurie prieštarauja bendrovės tikslams, pažeidžia jos interesus. Deja, buvęs vadovas nereikšdavo kitos nuomonės, nors geriau už visus žinojo tikrąją bendrovės padėtį, problematiką ir rizikas“, – komentavo ji.
Atsakomybės klausimas
Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus liepą po „Delfi“ publikacijų apie „Panevėžio kelius“ komentare dėstė, kad Lietuvos teisės doktrinoje, o nuo 2014 metų ir teismų praktikoje, yra pripažįstama verslo sprendimo teisė.
„Tai tarsi papildoma garantija vadovui, kad jam nekils civilinė atsakomybė už nesėkmingus verslo sprendimus. Pagal šią taisyklę, vadovui civilinė atsakomybė nekyla, jei jis nepažeidžia sąžiningumo ir protingumo pareigos, priimant sprendimus nėra interesų konflikto ir jis tiki, kad tokie sprendimai bendrovei yra ar bus naudingi ateityje.
Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio valstybių, bendrovės gali turėti keletą valdymo organų – vadovą ir valdybą. Tiek vadovo, tiek valdybos narių fiduciarinės pareigos yra tos pačios, todėl neretai, sprendžiant vadovo atsakomybės klausimą, reikia spręsti ir valdybos narių atsakomybės klausimus. Nors vadovas vienintelis bendrovės vardu turi teisę sudaryti sutartis ir kitus sandorius, tačiau bendrovėje, kurioje yra aktyviai veikianti valdyba, sutarčių sudarymas paprastai yra nulemtas valdybos sprendimų“, – be kita ko aiškino jis.
