Į tarptautinę sociologinę apklausą, kurios rezultatai paskelbti antradienį, buvo įtraukta 9,5 tūkst. asmenų, įprastai dažnai keliaujančių, iš 12 valstybių pasaulyje.
Net 83 proc. respondentų pasireiškė, jog pasibaigus pandemijai nebenorėtų taip aktyviai keliauti.
41 proc. apklausos dalyvių teigė ketinantys mažiau naudotis bet kokiomis susisiekimo priemonėmis, o 31 proc. – planuojantys mažiau keliauti lėktuvais.
Nuotaikų permainos dar ryškesnės tarp respondentų Azijoje. Apie ketinimus ateityje keliauti mažiau pranešė 58 proc. apklaustųjų Indijoje ir 55 proc. Pietų Korėjoje.
Tarptautinio oro susisiekimo vengimo planai dažniausiai siejami su su baime užsikrėsti COVID-19. Be to, jie sietini ir verslo išlaidų mažinimu, kuomet „gyvas“ konferencijas galima pakeisti nuotolinėmis, pažymi tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“.
„Ilgą laiką buvome namuose, ir jau įpratome užsiimti verslu per atstumą, tad darbinių kelionių poreikis kris, ir aviakompanijos privalo tai įvertinti“, – pabrėžė „Inmarsat“ vienas vadovų Chrisas Rogersonas (Krisas Rodžersonas).
Ši apklausa taip pat atskleidė, kad valstybių sienų uždarymo nenuspėjamumas bei prieštaringi saugumo protokolai įvairiose šalyse yra dar viena priežastis, kodėl oro susisiekimo poreikis nyksta.
„Daugelis veiksnių turėtų susijungti, kad galėtume ateityje stebėti tokį tarptautinių kelionių mastą, kaip ikikriziniais 2019-aisiais“, – akcentavo Ch. Rogersonas.