Kėlėsi į internetą
„Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė „Delfi“ pasakojo, kad bendrai verslai greitai reagavo į paskelbtą dar pirmąjį karantiną ir bandė gelbėtis tiek keisdami savo veiklos pobūdį, tiek atrasdami naujas galimybes. Kaip vieną tokių ji pateikė pavyzdį – restoraną „2buo“.
„Iki karantino šis restoranas buvo įsiskolinęs, nes apyvartos buvo tokios, kad per pusę metų susidarė tūkstantinės skolos. Kai atėjo karantinas, įmonė norėjo uždaryti restoraną, tačiau tuomet maistas tapo prioritetine preke ir jie pamatė veiklos nišą.
Per karantiną ėmėsi vykdyti aktyvią socialinių tinklų kampaniją ir tam pasitelkė nuomonių formuotojus. Ši strategija buvo tokia sėkminga, kad maisto užsakymų padaugėjo keturis kartus. Sėkmingai sunkumus įveikę verslininkai jau planuoja atidaryti dar du restoranus Vilniuje bei žada naują restoraną Kaune“, – pasakojo ji.
Tiesa, dar pirmosios pandemijos bangos metu verslai aktyviai kėlėsi ir į internetą, kur atsidarinėjo naujus puslapius, kūrėsi el. parduotuves.
„Vos tik paskelbus karantiną „Versli Lietuva“ pradėjo pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“, kuri kvietė smulkų ir vidutinį verslą registruoti savo e. parduotuves po vienu domenu www.internetekarantinonera.lt , dabar vienoje vietoje susibūrusių e. parduotuvių yra daugiau nei 1200. Iš anketų matome, kad apie 20 proc. jų yra visiškai naujos e. parduotuvės, kurių iki karantino dar nebuvo“, – komentavo I. Juozapavičienė.
Ji teigė, kad analizuojant e. parduotuvių registraciją po pirmojo karantino matyti, kad šiuo metu didelio jų kūrimosi bumo jau nėra, tiesa, tačiau vyksta tolygi e. parduotuvių registracija.
„40 proc. jau po karantino užsiregistravusių parduotuvių yra naujai įkurtos. Tai rodo, jog verslas nenustojo keltis į elektroninę erdvę“, – sakė ji.
Galiausiai, anot „Versli Lietuva“ atstovės, antrosios bangos poveikį ekonomikai matysime tik jai pasibaigus, tačiau aplinkybės, kaip pridūrė, jau yra pasikeitusios.
„Manome, kad poveikis ekonomikai ir įmonėms priklausys nuo to, kaip bus sugebėta suvaldyti naujų atvejų plitimą. Nes, priešingai nei pavasarį, fiksuojamas didesnis atvejų skaičius ir didėja prastovų rizika įmonėse ne tik dėl sumažėjusios paklausos gaminamoms prekėms bei teikiamoms paslaugoms, bet ir dėl didesnio darbuotojų užsikrėtimo arba saviizoliacijos, dėl ko jie negalės tęsti savo darbų“, – komentavo ji ir tikino, kad štai turizmo ir maitinimo sektoriams situacija kiek kitokia, o nuosmukis čia bus dar didesnis.
Pasiūlė naują paslaugą
Gyventojams geriau žinoma kaip maisto pristatymo į namus programėlė „Wolt“ šiandien taip pat nebeužsiima tik maisto pristatymu. Ten galima rasti tiek dovanų čekių, tiek gėlių pristatymo paslaugas.
Tiesa, pastaroji, gėlių pristatymas, kaip „Delfi“ sakė „Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal, tarp siūlomų paslaugų atsirado dar pirmojo karantino metu, balandį.
Anot jos, tokios paslaugos buvo imtasi siekiant karantino metu prisidėti prie emocinės situacijos gerinimo šalyje bei visame pasaulyje, o sprendimas išties pasiteisinęs.
„Gėlių pristatymu vartotojai naudojosi ir tebesinaudoja itin noriai, o mes džiaugiamės galėdami pasiūlyti džiaugsmą kuriančią paslaugą, drauge – turime galimybę padėti ir palaikyti mažuosius prekybininkus. Planuojame, jog paslauga plėsis ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose veikiame“, – apie kol kas tik sostinėje galimą paslaugą sakė ji.
Liis Ristal teigimu, gėlės nebuvo vienintelė nauja produktų kategorija, kuri šiemet buvo įtraukta į platformą.
„Šiandien pasaulyje pristatome maisto produktus ar kitas prekes, pavyzdžiui, žaislus, vaistinės produktus ir elektroniką iš maždaug 800 vietų 19-oje šalių“, – pridūrė vadovė.
Nuo pavežėjų – iki kurjerių
Šalyje įvedus karantiną, naują paslaugą, skubų siuntų pristatymą – „Bolt Business Delivery“, kovo pabaigoje taip pat pradėjo ir pavežėjimo įmonė „Bolt“.
Jos vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius pasakojo, kad šiandien vairuotojai klientus gali ne tik nuvežti iš taško A, į tašką B, tačiau ir skubiai pristatyti jų siuntinius.
„Karantino laikotarpiu, kai žmonės buvo priversti likti namuose, šios paslaugos labai reikėjo – ją sukūrėme pritaikydami sukauptą patirtį pervežimo srityje, turimas technologas ir platų vairuotojų tinklą.
Ši paslauga iš pradžių buvo orientuota tik į verslą. Sukūrėme verslui skirtą paprastai ir lengvai naudojamą platformą, kurioje užsakymai vykdomi naudojantis vairuotojų-kurjerių paslaugomis, o prekės pristatomos nuo durų iki durų.
Internetu ar kitaip užsakytos prekės įmonių klientams pristatomos per dieną ar net valandą laiko. Paslauga veikia bendradarbiaujant su skirtingais verslo sektoriaus atstovais – nuo elektronikos prekių, prekybos centrų iki maisto prekių – su įvairiomis įmonėmis, kurioms yra reikalinga prekių išvežiojimo paslauga.
Po kelių mėnesių paslauga buvo pritaikyta ir fiziniams asmenims, sukuriant specialią „Delivery“ kategoriją mobiliojoje „Bolt“ programėlėje. Šiuo metu bet kas gali siųsti express siuntinį, telpantį į automobilį, gavėjui tame pačiame mieste už tą pačią kainą kaip ir pati „Bolt“ kelionė. Siuntinys pasiekia gavėją per tokį patį laiką, kaip įprasta „Bolt“ pavežėjo kelionė automobiliu tuo maršrutu“, – apie paslaugą pasakojo įmonės vadovas.
Jis aiškino, kad fiziniams klientams, norintiems pasinaudoti paslauga, programėlėje tereikia suvesti gavėjo adresą ir pasirinkti pristatymo kategoriją iš kategorijų sąrašo, o už kelių minučių atvykus vairuotojui - įduoti siuntinį ir informuoti gavėją, kada siuntinį iš vairuotojo pasiimti.
A.Pacevičius taip pat užsiminė, kad karantino metu itin išpopuliarėjo maisto pristatymo į namus programėlė „Bolt Food“. Jo teigimu, šiuo metu yra analizuojamos maisto pristatymo plėtros galimybės, o plėtra numatoma dar bent 3-4 miestuose.
