40 proc. įmonių patiria iššūkių dėl Kinijos
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sako, kad trumpuoju laikotarpiu Lietuvos verslas prisitaikys, tačiau konfliktui su Kinija užsitęsus, įmonės gali keisti savo pozicijas.
„Palaikome glaudų ryšį su esamais investuotojais, bandydami suprasti, su kokiais iššūkiais jie susiduria, ir kaip galėtume padėti juos spręsti arba minimalizuoti žalą. Reikia konstatuoti, kad trumpuoju laikotarpiu visos įmonės vienaip ar kitaip gali prisitaikyti ir amortizuoti nepatogumus.
Tačiau jei tokia situacija užsitęstų ilgesnį laikotarpį, faktas, kad būtų pasikeitusios sąlygos, dėl kurių įmonės galėtų keisti savo pozicijas. Tai nėra spontaniški sprendimai, dažniausiai įmonės planuoja ilgesniu laikotarpiu“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo jis.
Pašnekovas žiniasklaidai yra minėjęs, kad šiuo metu apie 40 proc. Lietuvos įmonių patiria iššūkių dėl Kinijos.
„Nepriklausomai, ar tai užsienio, ar lietuviško kapitalo įmonė, jos susiduria su tomis pačiomis problemomis, kylančiomis iš tiekimo grandinių. Beveik visais atvejais tai – gamybos kompanijos. Paslaugų ar technologijų įmonės su šiais sunkumais nesusiduria“, – laidoje pažymėjo E. Čivilis.
LPK: viena iš didžiųjų grėsmių pramonės plėtrai
Iš verslo pusės pasigirsta nuogąstavimų, kad užsitęsus konfliktui, galime prarasti ne tik potencialius naujus investuotojus, bet ir esamus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius yra sakęs, kad pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai yra viena iš didžiųjų grėsmių pramonės plėtrai.
„Klausimas – ar įmonės sugebės taip greitai persiorientuoti, kaip kad prieš septynerius metus Rusijos krizės atveju. Skirtingai nuo situacijos prieš 7 metus, šiuo atveju įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos paveiks visą Lietuvos kontraktinę gamybą, kuri sudaro didžiausią eksporto dalį.
Jeigu Kinija apribos eksportą, kuris bus susietas su eksporto kilme, tai Lietuvos pramonė praras ir didžiausią savo eksporto rinką – ES, į kurią mūsų įmonės eksportuoja įvairią pramonės produkciją. Jeigu pavyks išsaugoti savo eksporto srautus, tai ir toliau didžiausiu iššūkiu išliks žaliavų ir komponentų tiekimas iš Kinijos, augantys tiekimo kaštai ir tiekimo laikas“, – išplatintame komentare teigė V. Janulevičius.
Palygino su Rusijos krize
Paklaustas apie konflikto pasekmes ir galimą investuotojų pasitraukimą laidoje „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad tai sunku įvertinti, mat Kinija nėra oficialiai paskelbusi ekonominių sankcijų Lietuvai.
„Tačiau matome, kad Kinijos retorika daro neigiamą poveikį. Tas spektras gali būti pakankamai platus, nes Kinija ne tik pati gali riboti Lietuvos pramonės įmonių įsitraukimą į pasaulines gamybos grandines ir į Kinijos tuo pačiu. Supraskime, kad Kinija – pasaulio fabrikas, kuris pagamina apie 30 proc. pasaulio pramonės produkcijos. Grubiai tai praktiškai tiek pat, kiek JAV ir ES kartu sudėjus. <...>
Tai ta svarba yra didelė. Bet kadangi spaudimas vyksta netiesiogiai, Kinija gali spausti savo partnerius, gali būti, kad dalį įmonių siekiama išmesti iš pasaulio tiekimo grandinių, todėl tas nuostolis gali būti“, – svarsto ekonomistas.
Vis dėlto, anot Ž. Maurico, tokiu atvejai nuostoliai būtų kitokio pobūdžio nei Rusijos krizės metu 2014-2015 m.
„Tada labiausiai nukentėjęs sektorius buvo maisto pramonė. Tai buvo staigus nuostolis, po kurio įvyko ryškus atsigavimas, nes mes perorientavome savo eksportą į Vakarų rinkas. Bet inžinerinė pramonė, mašinos, įrengimai, technologijos – vis tiek vyko prekyba, be to, Rusija yra pakankamai nežymus žaidėjas pasauliniu mastu. Kinija – žymiai didesnis. Jei dabar Kinija taikys ir į aukštesnes, vidutines technologijas, aišku, nuostolių gali būti“, – palygino ekonomistas.
Ar Taivano investicijos atsvers Kinijos praradimus?
Kaip teigia pašnekovas, vilčių dar yra kitoje medalio pusėje – reikia vertinti, ką galime gauti mainais už praradimus. Štai Taivanas neseniai pažadėjo sukurti investicinį 200 mln. JAV dolerių fondą, kuris bus skirtas investicijoms į Lietuvos pramonę. Taip pat šią savaitę pranešta ir apie Taivano 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams.
Pasak Ž. Maurico, sunku įvertinti, ar šios investicijos atvertų Kinijos rinkos praradimus ir visus konflikto nuostolius Lietuvai.
„Sunku pasakyti ir paskaičiuoti, nes priešingai nei 2014 m., kai Rusija oficialiai buvo įvedusi sankcijas Lietuvai, Kinija to nėra padariusi. Tačiau atsvėrimo, be abejo, reikės. Geroji dalis, kad tik pramonės sektorius yra didžia dalimi paveiktas, o paslaugų ne.
Bet negera žinia – Kinija yra pasaulio fabrikas, <...> greitų sprendimų čia labai nebus, poveikis laikui einant akumuliuosis. Reikės dirbti dvigubai stipriau. Tai gali būti akstinas Lietuvai pasitempti, turime visa galva būti aukštesni nei kitos šalys, kad palaikytume investicijų pritraukimo tempą“, – akcentuoja ekonomistas.
Taivano investicijos Lietuvoje: viščiukus galėsime skaičiuoti rudenį
Laidoje paklaustas, kada galime sulaukti Taivano investicijų ir kokia forma, „Investuok Lietuvoje“ vadovas leido suprasti, kad šių metų rudenį galima tikėtis pirmųjų rezultatų.
Dirbame su nauja Taivano rinka, naujais sektoriais, tokiais kaip lustų gamyba, nes turi būti vertės pasiūlymai ir ekosistemos, ir daug labai dalykų. Turbūt viščiukus galėsime skaičiuoti rudenį“, – pažymėjo E. Čivilis.
Anksčiau Delfi laidoje „Delfi diena“ ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė patikslino, kad kalbama apie gamybinius investicinius projektus. Anot jos, paskolų fondas bus skirtas kelioms sritims.
„Tos sritys yra ir lazerių plėtros, bendro darbo puslaidininkių srityje, lustų dizaino, taip pat buvo įvardytos biotechnologijos, bendri projektai startuolių ir mažų įmonių vystymosi, taip pat gamybinės pramonės, kuri domina tiek mus, tiek Taivaną“, – vardijo viceministrė.
Dar spalio pabaigoje Lietuvoje apsilankiusi taivaniečių delegacija užsiminė apie galimybes čia statyti puslaidininkių gamyklą. Tuomet ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įvardijo, kad „tokia galimybė yra reali“, tačiau mūsų laukia nemažai ir namų darbų.
