Bankas „DnB Nord“ skaičiuoja, kad asmuo, lygiai prieš metus litais paėmęs 140 tūkst. litų vertės būsto paskolą kintamomis palūkanomis, kas mėnesį mokėjo 744 litus. Dabar paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti tam pačiam asmeniui tenka išleisti jau beveik tūkstantį – 941 litą.
Tokią paskolą paėmęs eurais, žmogus būtų sutaupęs. Prieš metus toks skolininkas bankui kas mėnesį mokėjo 741 litą, o šių metų rugsėjį – 848 litus. Nors įmoka bankui padidėjo daugiau nei šimtu litų, tačiau ji yra gerokai mažesnė nei pasiskolinus litais.
SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė tikino, kad paskolas imantys žmonės jau suvokė, jog skolintis litais yra gerokai brangiau nei eurais. „Šiuo metu apie 80 proc. paskolų mūsų banke imama eurais“, – sakė ji.
Fiksavimo bumas
Ilgą laiką fiksuotos palūkanos buvo gerokai didesnės už kintamas, todėl tautiečiams atrodė nepatrauklios. Tačiau 2005 m. pabaigoje Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus didinti bazines palūkanų normas, galimybė skolintis fiksuotomis palūkanomis ėmė atrodyti vis patrauklesnė. Banko „DnB Nord“ duomenimis, 2006 m. pabaigoje fiksuotomis palūkanomis buvo paimta 8 proc. būsto paskolų. O šiais metais net ketvirtadalis naujų paskolų šiame banke paimta fiksuotomis palūkanomis.
SEB Vilniaus banko skaičiai dar įspūdingesni. Šiame banke 2005 m. pabaigoje fiksuotomis palūkanomis buvo paimta tik 6 proc. visų būsto paskolų. Šiuo metu apie 30 proc. visų būsto kreditų yra paimti fiksuotomis palūkanomis. „Ypač daug besiskolinančiųjų būstui rinkosi fiksuotas palūkanas metų pradžioje, tokių buvo net 80 proc., vėliau ši dalis mažėjo ir šiuo metu siekia 55–60 proc. Tai, kad ECB nebesiryžta dar kartą didinti palūkanų normos, veikiausiai paskatins gyventojus vėl dažniau rinktis kintamas palūkanas“, – prognozavo ekspertė.
„Hansabanko“ klientai šiemet dažniau renkasi fiksuotas palūkanas, tačiau augimas nėra toks spartus kaip konkuruojančiuose bankuose. Šiemet 12 proc. klientų, paėmusių būsto paskolas „Hansabanke“, rinkosi fiksuotas palūkanas ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui. Pernai šis rodiklis buvo perpus mažesnis ir siekė 5 proc.
Apsidraudžia, o ne taupo
Bankų ekspertai sutaria, kad fiksuotų ar kintamų palūkanų pasirinkimas yra ne būdas sutaupyti, o, pirmiausia, galimybė apsidrausti nuo nenumatytų išlaidų. „Vienaip ar kitaip per ilgą laikotarpį, kai grąžinama paskola, sumokėsite tą pačią sumą. Fiksuotos palūkanos šiandien yra kintamų palūkanų ateityje atspindys. Tai, kad šiandien fiksuotos palūkanos yra mažesnės nei kintamos, rodo, kad ateityje rinka tikisi kintamų palūkanų mažėjimo“, – aiškino Žana Kovšova, „Hansabanko“ Būsto finansavimo departamento direktorė.
Fiksuotos paskolų eurais palūkanos Lietuvos komerciniuose bankuose šiuo metu svyruoja apie 4,5 proc. O kintamos paskolų eurais palūkanos pirmadienį siekė 4,7 proc., taigi buvo 0,2 proc. mažesnės nei fiksuotos.
Po ECB sprendimo nekeisti palūkanų normos paskolų litais kintamos palūkanos kilo ir pirmadienį siekė 5,85 proc. Fiksuotos palūkanos litais su marža viršytų 7 proc. „Todėl gyventojai nebesiskolina litais, nes išlaidos paskolai padengti tampa neprotingai didelės“, – komentavo D.Bareikienė.
Ji pataria fiksuotas palūkanas rinktis žmonėms, kurie nori planuoti savo išlaidas ir žinoti, kad nepaisant aplinkybių penkerius ar dešimt metų mokės tokią pačią įmoką bankui.
Ž.Kovšova siūlo fiksuoti palūkanas tiems asmenims, kurie planuoja didesnes išlaidas ateityje arba kurie, pakilus palūkanoms, paskolai padengti turėtų skirti pusę savo pajamų. „Tiems, kam papildomi keli šimtai litų išlaidų nėra problema, gali rinktis kintamas palūkanas. Tai leidžia labiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių“, – kalbėjo specialistė.
Pinigai dar brangs
Fiksuotas palūkanas šiemet skatino rinktis beveik suvienodėjusi jų ir kintamų palūkanų norma bei tolesnio palūkanų augimo prognozės. Bankininkų teigimu, šiuo metu fiksuotos palūkanos netgi šiek tiek mažesnės už kintamas.
„Tokia situacija susidarė dėl finansų sistemos suirutės, kurią sukėlė JAV nekilnojamojo turto ir antrinės paskolų rinkos krizė. Bankai nebenori skolinti vieni kitiems, kol nepaaiškės, kiek buvo netekta lėšų JAV antrinėje paskolų rinkoje. Ta situacija išaiškės per artimiausius tris mėnesius ir tada laukiamas tarpbankinių palūkanų normų smuktelėjimas, kuris tęsis iki kitų metų vidurio“, – aiškino banko „DnB Nord“ investicinės bankininkystės vadovas Andrius Načajus.
Jo teigimu, finansų rinkoje tebejaučiama šiokia tokia įtampa, todėl pakilusios tarpbankinės palūkanų normos iki šiol gerokai viršija ECB nustatytą ribą.
„ECB sprendimas dėl palūkanų normos didinimo nebeturi tokios didelės įtakos tarpbankinei palūkanų normai. Ir nors prognozuojama, kad ECB šiais metais nebedidins palūkanų normos, o tai bandys daryti pirmą kitų metų ketvirtį, tačiau manoma, kad tarpbankinė palūkanų norma kitų metų pradžioje turėtų kristi. Todėl laukiamo ECB sprendimo dėl palūkanų didinimo pasiskolinę gyventojai veikiausiai nepajus“, – kalbėjo banko specialistas.
Jis prognozuoja, kad tarpbankinė palūkanų norma dėl didėjančios infliacijos vėl pradės augti kitų metų viduryje.
