„Santaupų kaupimui žmonės teikia mažiau reikšmės ir pinigus tiesiog palieka einamosiose sąskaitose. Žmonėms palūkanos atrodo mažos ir dėl jų neverta vargintis. Taip pat palūkanų mažumo įspūdį sustiprina infliacijos pojūtis“, - apie situaciją kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertės Julita Varanauskienė.
SEB banko ekonomistai suskaičiavo, gyventojai per metus nuo praėjusių metų birželio negavo apie 18 mln. Lt pajamų arba maždaug po 1,5 mln. Lt per mėnesį.
„Aišku, lyginant su indėlių suma, kuri skaičiuojama dešimtimis milijardų, tai atrodo katino ašarėlės. Bet kaip bebūtų, racionalia nepavadinsi elgsenos, kai gali pasiimti bent jau šiokias tokias palūkanas, bet jų nepasiimi“, - komentavo ekonomistė.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu terminuotų indėlių dalis lyginant su visais indėliais yra kiek daugiau nei 50 proc. Ji nuosekliai mažėja nuo 2010 m.
Šiuo metu didieji bankai už indėlį litais metams siūlo 0,2-0,3 proc. palūkanas.
Jos teigimu, šis fenomenas pastebimas ne tik Lietuvoje. Šį reiškinį netgi išnagrinėjo mokslininkai, nustatę, kad žmogui svarbus atskaitos taškas. Jeigu jis prisimena, kad buvo 10 proc. metinės palūkanos arba jaučiama infliacija yra didesnė nei siūlomos palūkanos už indėlį, tai dabartinės palūkanos jiems atrodo mažos.
Tačiau atskaitos tašku pasirinkę 0 proc. palūkanas, kurias gauna pinigus laikydami tiesiog banko sąskaitoje, anot J. Varanauskienės, žmonės pamatytų, kad net ir mažos palūkanos atrodytų didesnės nei nieko.
Lietuvos banko duomenimis, birželį gyventojai bankuose turėjo 28,5 mlrd. Lt indėlių.
