Bankuose laikomų indėlių suma trečiąjį ketvirtį išaugo 1,5 proc. ir spalio 1 d. sudarė 46,1 mlrd. Lt. Minėtu laikotarpiu labiausiai išaugo privačių įmonių indėliai (0,7 mlrd. Lt), o gyventojų indėlių sumažėjo 84 mln. Lt.
Kaip aiškina centrinis bankas, bankams nedidinant už terminuotuosius indėlius mokamų palūkanų normų, toliau mažėjo terminuotųjų indėlių dalis, kuri ataskaitiniu laikotarpiu sudarė apie pusę bankuose gyventojų laikomų lėšų.
Kaip anksčiau aiškino SEB bankas, gyventojų terminuotų indėlių mažėjimo tendencija pastebima visose Baltijos valstybėse.
„Namų ūkių indėlių portfelį sudarantys terminuotieji ir neterminuotieji indėliai paprastai yra skirtingos paskirties. Terminuotieji indėliai gyventojams dažniausiai yra santaupų kaupimo priemonė – tokio indėlio sąskaitoje pinigai laikomi norint gauti palūkanų, o neterminuotieji indėliai skirti vartojimui ar netikėtiems gyvenimo atvejams — už šias lėšas namų ūkiai palūkanų negauna“, — sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Jos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse mažėja terminuotųjų indėlių, — mažos palūkanos. „Indėlių palūkanoms pasiekus tokį lygmenį gyventojai nebemato tikslo pinigų iš neterminuotųjų indėlių sąskaitų pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Be to, neatmestina ir geresnių lūkesčių įtaka, mat gerėjant šalies ekonomikos ir asmeninės finansinės padėties perspektyvoms, mažėja gyventojų poreikis kaupti lėšas juodai dienai“, — pastebi J. Varanauskienė.
