Nors paskolų, ypač būsto, turėtojai džiaugiasi mažomis palūkanų normomis, priežastys, kodėl jos tokios mažos, siunčia nerimo signalus. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, pagrindinė mažos infliacijos euro zonoje priežastis yra vangiai didėjantys atlyginimai, netgi sparčiai augančiose, ekonomiškai stipriose šalyse. „Jei atlyginimai ir toliau nedidės, gali būti tam tikrų akcijų rinkos, NT kainų griūčių arba korekcijų. [...] Tai gali lemti ne tiek naują krizę, kiek stagnacinį laikotarpį. Todėl defliacija ar infliacijos nebuvimas yra gan pavojingas reiškinys“, – teigia pašnekovas.
© Vida Press

Europos centrinis bankas (ECB) kol kas nesiryžta didinti palūkanų normų, o ir neturi tam pagrindo, netgi priešingai – palūkanas aukštyn stumtų auganti infliacija, tačiau pastaruosius keletą mėnesių ji mažėjo. Taigi, skolinimo norma lieka 0,25 proc., bazinė palūkanų norma lieka 0 proc., palūkanos už komercinių bankų indėlius centriniame banke pasilieka ties -0,4 proc.

Negana to, ekonomistai prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą, investuotojų lūkesčiai didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje – smukę žemiausiai per beveik metus, pablogėję jie ir Prancūzijoje bei Italijoje. Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad ECB gali net ir nespėti kilstelti palūkanų, nes ekonomikos ciklas gali pasisukti žemyn.

Tolina palūkanų didinimo prognozes

SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas mano, kad link palūkanų didinimo bus judama po truputį, o pirmojo bazinių palūkanų ūgtelėjimo galima laukti 2019-ųjų rugsėjį.

„Iki šių metų rugsėjo pabaigos vyksta aktyvi turto pirkimo programa – ECB iš bankų įsigyja obligacijų už 30 mlrd. eurų. Manome, kad pradžioje bus sumažinta obligacijų pirkimo programa – nuo spalio iki gruodžio perkama už 15 mlrd. per mėnesį. Sausį aktyvi pirkimo programa baigiasi.

Galvojame, kad kitų metų pavasarį ECB padidins palūkanų normą, taikomą centriniame banke laikomiems komercinių bankų indėliams. Dabar už centriniame banke laikomus pinigus bankai moka -0,4 proc. palūkanų, bus padidinta iki -0,25 proc. Ir tik kitų metų rugsėjį, pagal mūsų dabartinę prognozę, ECB pirmą kartą padidins bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Tam, kad ECB keltų palūkanas, reikalingas spartesnis euro zonos ekonomikos augimas, tačiau kol kas esam didesnių nerimo ženklų, kad augimas yra išsenkantis. Dėl to prognozės dėl bazinių palūkanų normų vėlinamos“, – pažymi T. Povilauskas.

Tadas Poviliauskas
Tadas Poviliauskas
© SEB banko nuotr.

Savo ruožtu Ž. Mauricas teigia, kad palūkanų didėjimo veikiausiai galima tikėtis tik 2020-aisiais.

„Buvo nemažai lūkesčių, kad ECB seks paskui JAV Federalinį rezervų banką ir didins palūkanų normas jau kitų metų viduryje, tačiau pastaruoju metu lūkesčiai krypsta link to, kad palūkanos galėtų būti didinamos 2020-aisiais.

Netgi kyla abejonių, ar bus apskritai suspėta pradėti kelti palūkanų normas, nes ekonominis ciklas gali pasisukti į kitą pusę, ekonomikos augimas sulėtės, tad, galimas scenarijus, palūkanos taip ir liks žemos. Tai – beprecedentis atvejis, tokio skirtumo tarp palūkanų JAV ir euro zonoje nėra buvę“, – kalba Ž. Mauricas.

Labiausiai trūksta impulso iš atlyginimų augimo

Spręsdamas, kelti palūkanas ar ne, ECB vertina infliacijos rodiklį. Augimą užtikrinančių rodikliu laikomas apie 2 proc. siekiantis infliacijos rodiklis, palūkanos keliamos tuomet, kai šis rodiklis viršija 2 proc. Nors Lietuvoje infliacija yra viena didžiausių ES ir siekia 2,2 proc., bendrai euro zonos infliacija nesiekia nė 1,5 proc., dar daugiau, pastaraisiais mėnesiais ji netgi mažėjo.

„Didėjant naftos kainoms, tikėtina, infliacija šiek tiek pakils, grąžindama viltis, kad palūkanų norma bus keliama, tačiau fundamentalus infliacijos šaltinis yra darbo užmokesčio augimas, kuris daugumoje euro zonos šalių yra vangus. Vokietijoje nedarbas yra labai mažas, tačiau infliacija nedidelė, Švedijoje ekonomikos augimas yra labai spartus, bet infliacija taip pat nedidelė.

Viena to priežasčių yra robotizacija, kuri sumažina darbuotojų derybinę galią, taip pat – globalizacija, darbo rinkos liberalizacija. Tai lemia, kad nemažai daliai darbuotojų darbo užmokestis praktiškai nekyla. O prekių kainos nekyla dėl pasaulinės perprodukcijos, kurią labiausiai skatina Kinija“, – aiškina Ž. Mauricas.

Pasak pašnekovo, infliacija yra pagrindinis kapitalizmo variklis, dėl to centriniai bankai ir nustato kriterijų, kiek turėtų augti kainos. Kai jos neauga, nedidėja ir įmonių pajamos, o tai reiškia, kad įmonės nenori investuoti, samdyti darbuotojų. Kitaip tariant, pasak ekonomisto, infliacijos trūkumas labai koreliuoja su ekonominiais lūkesčiais.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Dar rizikinga ir tai, kad nekilnojamojo turto (NT), akcijų kainos yra labai užkilusios, ypač tam tikrose valstybėse (anglosaksų šalyse, Skandinavijoje, Vokietijoje, JAV), bet jei atlyginimai ir toliau nedidės, tas kainų kilimas nebus tvarus, gali būti tam tikrų akcijų rinkos, NT kainų griūčių arba korekcijų.

Tiek NT, tiek akcijų kainų korekcija yra glaudžiai susijusi su ekonomine stagnacija, tuomet žmonės neperka NT, laukia kol dar labiau atpigs. Tai gali lemti ne tiek naują krizę, kiek stagnacinį laikotarpį. Todėl defliacija ar infliacijos nebuvimas yra gan pavojingas reiškinys, dėl to centriniai bankai, manau, neskubės kelti palūkanų“, – kalba Ž. Mauricas.

Turintys paskolų neturėtų būti visiškai ramūs

Nors palūkanų padidėjimo prognozės atidedamos, jų padidėjimui ruoštis ir apie tai galvoti reikia visuomet, sako T. Povilauskas.

„ECB veiksmai gali būti ir ankstesni, tačiau kol kas viskas vyksta labai vangiai ir didesnių pokyčių be 2020-ųjų greičiausiai nebus. Kalbant apie tuos, kurie turi būsto paskolas, jiems svarbus yra ir EURIBOR (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos – LRT.lt) dydis, kuris teigiamas taps kitų metų pabaigoje.

Tačiau bankai, išduodami paskolas, daro palūkanų jautrumo testus, kas būtų, jei įvyktų staigus palūkanų šuolis. Taigi, išduodant paskolas, tai yra įvertinama. Gyventojų padėtis keičiasi, vieni darbą turi, kiti nebe, tad rizikų šia prasme visuomet yra. Bet kuriuo atveju palūkanų augimas bus nuoseklus, o kai gyvenime dalykai vyksta nuosekliai, tam galima pasiruošti. Labai išsigąsti nereikia, tačiau reikia pasiruošti tam, kad ateityje už paskolas reikės mokėti šiek tiek daugiau“, – kalba T. Povilauskas.

Pasak Ž. Maurico, kažkuria prasme turintieji paskolas kurį laiką gali būti ramūs, tačiau net ir esant tokiai situacijai nereikėtų daryti sprendimų, remiantis prielaida, kad tos palūkanos tokios žemos ir liks.

„Žinoma, mes turime labai griežtas atsakingo skolinimosi nuostatas, imant paskolas testuojama, kas nutiktų namų ūkiui palūkanų šuolio metu, tačiau gyventojams reikėtų turėti rezervą, kuris sumažintų palūkanų kilimo grėsmės rizikas. Tačiau tai – vidutinio ar ilgojo laikotarpio grėsmė, artimiausiu metu palūkanų kilimo nesitikima“, – sako ekonomistas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (31)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Kodėl lietuviai mieliau renkasi lietuvišką prekę? (54)

Net 94 proc. Lietuvos vartotojų teigia teikiantys pirmenybę vietiniams produktams, didžiausias...

Nuo rugpjūčio brangsta dauguma pašto paslaugų (12)

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ( RRT ) informuoja, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d....

„TransferGo Lithuania“ gavo elektroninių pinigų įstaigos licenciją (1)

Lietuvos banko (LB) valdyba išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvių įkurtai...

Naujas JAV muitų padidinimo etapas Kinijos ūkiui smogs labiau negu ankstesnis (1)

Jungtinių Valstijų svarstomi papildomi importo muitai 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms...

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (31)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (346)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1143)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (227)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (98)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (66)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (50)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (8)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...

Neįtikėtina išgyvenimo istorija: prieš savaitę nuo 60 m. skardžio nulėkusi moteris rasta gyva išgyveno gerdama automobilio radiatoriaus vandenį (23)

Viena turistavusi pora rado dingusią moterį iš Oregono, kurios automobilis beveik prieš savaitę...