Įperkamumas nukrito į 2012 m. lygį
Praėjusią savaitę „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad remiantis banko skaičiavimais, šiandien būsto įperkamumas Lietuvoje yra žemiausiame taške nuo finansų krizės, kuri vyko prieš daugiau nei dešimtmetį.
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius laidoje „Delfi tema“ aiškino, kad norint vertinti šį rodiklį, tai galima daryti dviem būdais: lyginti būsto kainų ir pajamų santykį arba gebėjimą būstą įpirkti su paskola.
Žiūrint į pastarąjį, kaip teigė, matyti, kad jis tebeblogėja.
„Šis rodiklis mums sako, kad situacija yra blogesnė nei pastaruosius keletą metų.
Kai situacija buvo geriausia, kažkur 2020 m., žmogus su vidutiniu atlyginimu, Lietuvoje galėjo įpirkti 160 kv.m. būstą, tai dabar šis skaičius nukrito iki 117 kv.m. Jis yra nukritęs į maždaug 2012 m. lygį, tačiau iš dalies tai suteikia prielaidų ir rinkai atsigauti, nes ji buvo pernelyg perkaitusi, išbalansuota, o palūkanų normų pokyčiai stabdo paklausą laikinai, kol situacija susivaldys“, – sakė LB atstovas.
Tai, kad gyventojams vis sunkiau įpirkti būstą, kaip tikino, daugiausia įtakos turėjo bendras kainų lygio augimas, kilusios palūkanų normos bei išbrangęs NT.
Nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius taip pat sakė, kad fonas, jog gyventojams vis sunkiau įpirkti būstą, rinkoje jaučiamas, nors, pasak jo, dramos kol kas nėra.
Kaip teigė, viskas priklauso nuo šeimos ūkio, tačiau kaip atkreipė dėmesį, gyventojų indėliai banke vis dar rodo, kad pirkėjai pinigų turi.
„Kovą žmonės jau ėmė paskolas, ir sudarė sandorius, bet balandis – su atoslūgiu. Dabar matome, kad nėra aiškaus atsigavimo, tačiau nėra ir ryškaus kritimo. <...> Galbūt žmonės labiau vertinasi, ar jie nori pirkti. <...> Lūkesčiai yra, kad kainos turėtų kristi, nes augimas negali tęstis amžinai“, – sakė jis.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė, kad NT kainos kilo 1,5 karto, o su problemomis rinkoje šiandien labiau susiduria tie, kurie nori įsigyti būstą ne investicijai, o pirmą būstą gyvenimui.
„Šiomis aplinkybėmis, kada kainos iškilo, o palūkanos didėja, natūralu, kad įperkamumas mažesnis“, – teigė ji.
Stebi paradoksus
J. Markevičius skaičiavo, kad LB turimais duomenimis, kol kas didelių vėlavimų grąžinti paskolas nepastebima, tačiau stebina kiti skaičiai.
„Priešingai, neveiksnių paskolų dalis mažėja ir yra mažiausia istorijoje. (Banko paskola yra laikoma neveiksnia, jeigu paskolos gavėjas daugiau nei 90 dienų nemoka paskolos įmokų ar palūkanų – red. past.)
Kita vertus, kas liečia naują skolinimą, išduodamų paskolų skaičius yra sumažėjęs, o kad paklausa paskoloms yra sumažėjusi, sako ir bankai.
Lyginant, kiek paskolų išduota pastaraisiais mėnesiais, jų – apie 17 proc. mažiau nei prieš pandemiją, tačiau paskolų vertė yra didesnė dėl kilusių NT kainų“, – teigė LB atstovas.
Jis prasitarė, kad ir bankai šiuo metu itin atidžiai vertina rizikingesnius klientus, kuriems palūkanų šokas galėtų būti papildomas rizikos veiksnys.
„Bet Lietuvoje turime atsakingo skolinimosi nuostatus, kruie ganėtinai gerai standartizuoja rinką ir uždeda ribas, kiek paskolų gali paimti žmogus, priklausomai nuo savo pajamų. Jeigu jo įmoka didesnė nei 40 proc. jo pajamų, jis paskolos gauti negali“, – sakė J. Markevičius.
Mano, kad pagalbos nereikia
I. Genytė Pikčienė kalbėjo, kad šiandien yra nemažai šalių, kurios bando kištis į rinką ir Vyriausybių lygmeniu gyventojams taikyti įvairias nuolaidas, susijusias su palūkanų normų kompensavimo machanizmais.
„Tai jau yra tiesioginis pinigų politikos svertų neutralizavimas fiskalinėmis priemonėmis, kas yra nepateisinama ir galima drąsiai vadinti politiniu populizmu ir tam tikrų visuomenės grupių rėmimu visų mokesčių mokėtojų pinigais, nepaisant to, kad jaunas šeimas norėtųsi remti. <...>
Aš manau, kad kiekviena intervencija turi būti labai labai apgalvota, nes iškraipo rinką. Prisiminkime 2007-2009 m., kuomet Lietuva turėjo didžiulį NT rinkos burbulą. Tada irgi buvo taikoma parama būstui įsigyti ir ji padėjo tam burbului pūstis, tad tokios intervencijos turi būti labai pasvertos ir taiklios, nukreiptos į siaurą paramos gavėjų ratą“, – svarstė ekonomistė.
NT analitikas A. Antanavičius taip pat sutiko, kad svarbu neišbalansuoti rinkos, o intervencijos turėtų būti labai protingos.
„Jeigu kalbame, kaip padėti daliai visuomenės, reikia turėti omenyje, kad didiname paklausą“, – sakė jis.
LB atstovas J. Markevičius sutiko, kad plataus poreikio gyventojų pagalbai dėl paskolų ir kylančių palūkanų nematytų.
„Rinka vėsta, yra labai lauktinas momentas ir mes norime išlaukti šį laiką, kad vėl galėtume turėti tvaraus augimo laikotarpį, koks buvo anksčiau“, – teigė jis.
I. Genytė Pikčienės teigimu, lietuviai netrukus gali sulaukti NT kainų mažėjimo. Pasak jos, kreivė turėtų leistis žemyn.
