Vakar buvo pats vasaros sezono vidurys – liepos 15-oji. Kalbinti Palangos verslininkai vieni paskui kitą kartojo: tokio prasto kurortinio sezono dar nėra buvę.
Mat pernai verslui trukdė tik prastas oras, o šiemet neigiamų veiksnių priskaičiuojama dar daugiau. Ko gero, blogiausia, kad kylant kainoms poilsiautojai viliasi kurorte apsigyventi už tą pačią ar net žemesnę nei praėjusiais metais.
Gyvena laukimu
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas, skaičiuodamas pirmosios šiųmetės vasaros pusės rezultatus, sako, jog kurorto verslininkai gyvena geresnės situacijos laukimu.
„Šiemet visiems: ir apgyvendintojams, ir maisto tiekėjams situacija yra vienoda – visi gyvena viltimi, gal kita savaitė bus kitokia. Ir taip savaitė keičia kitą, o juk pusės vasaros jau nebėra. Žinoma, visada lieka viltis, kad vasaros sezonas (taip nutiko ir pernai) pasislinks į rudenį ir geresnių orų sulauksime rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais“.
D. Miklovo duomenimis, birželis buvo geresnis, jautėsi poilsiautojų suaktyvėjimas, buvo padidėję turistų srautai. Tačiau antrojo vasaros mėnesio rezultatai Palangos verslininkus nuliūdino: kai kurie skaičiuoja sulaukiantys 40-60 procentų mažiau klientų nei praėjusių metų liepą. Priežastys, nulemiančios perpus sumažėjusį pelną, anot prezidento, yra kelios: orai, geopolitinė situacija ir euro įvedimas.
„Atrodytų, kad euro atėjimą turėjome labiau justi pernai, kai ši valiuta pakeitė litą, bet nutiko atvirkščiai: vietoje to, kad prie naujosios valiutos priprastume ir atsigautume, pinigus ėmėme labiau vertinti, juos skaičiuoti, -- kalba D. Miklovas. – Viešbučiai guodžiasi, kad nemažai poilsį užsisakiusiųjų rezervaciją atšaukia. Mano, kaip palangiškio manymu, mūsų kurortas gali pasiūlyti kur kas daugiau pramogų, įvairesnio spektro poilsio. Juk Palanga – ne vien tik jūra. Mūsų pajūris yra tinkamas ilsėtis bet kokiu oru. Tad turėtume kartu (verslininkai ir Savivaldybė) susisėsti ir pamąstyti, kaip padaryti mūsų kurortą patrauklesniu, kuo galėtume sudominti intensyvesnius turistų srautus, kad į Palangą žmonės vyktų ne tik degintis ar maudytis, o ir gyventi kitaip leisti laiką. Pavyzdžiui, kitą savaitgalį vyksiančios lenktynės. Jų metu į Palangą tikrai suvažiuos gausus būrys svečių, pagyvėjimą, kitokią nuotaiką pajus dauguma vietos verslininkų“.
Kalbėdamas apie kainas J. Basanavičiaus gatvėje esančiose maitinimo įstaigose, D. Miklovas sako, jog nereikėtų vadovautis vien tik šia gatve.
„Pats čia turiu kavinę „Sporto lizdas“ ir galiu pasakyti, kad kainos iš tiesų yra šoktelėjusios. Tačiau maitinimo įstaigų Palangoje – apstu, ir tikrai kiekvienas gali rasti, kur ir ką valgyti. Nemanau, kad kainų didėjimas pastebimas tik J. Basanavičiaus gatvėje ar Palangoje, viskas pabrango visoje Lietuvoje. O jeigu palygintume Palangos kritikuojamas kainas su įkainiais šalies didmiesčiuose, nelabai rastume skirtumų, -- pastebi verslininkas. – Nereikia tikėti mitu, kad Palangoje viskas yra labai brangu. Kurorte tikrai galima aptikti vietų, kur pavalgyti galima labai brangiai ir prabangiai, o yra tokių, kur maitintis galėtų sau leisti ir pigių patiekalų ieškantieji – reikia tik paieškoti ir išsirinkti. Juk mieste yra apie šimtą maitinimo įstaigų“.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas sako, kad pastaruoju metu Palanga yra tapusi savaitgalio kurortu – kiekvieną penktadienį žmonių skaičius išauga, o sekmadienio popietę – sumažėja. Pasak D. Miklovo, vietos verslininkai įpratę gyventi laukimu, tad ir šiuo metu viliasi, kad jeigu ne šiemet, tai gal kitais ar dar kitais metais situacija pasitaisys, o gal ir atpirks šių metų niūrią nuotaiką.
Didžiausia žala – antireklama
Vienos iš privačiame sektoriuje poilsiautojus apgyvendinančių miesto organizacijų „Palangos rūpestėlis“ tarybos pirmininkė Adelina Sabaliauskaitė neslepia – tokios prastos vasaros jos darbo praktikoje dar nėra buvę.
„Tokio sezono per keturiolika veiklos metų nesu nė prasčiausiame sapne susapnavusi. Baisu: nėra nei klientų, nei orų. Sulaukėme gal dešimties procentų svečių. Ir ne tik mes, mūsų pagalbos, randant klientus, prašo ir prestižinių gatvių verslininkai. Tačiau padėti niekuo negalime, -- kalba A. Sabaliauskaitė. – Pavyzdžiui, pernai, kai vyravo prasti orai, pigiausiai išnuomodavome kambarį už 35 eurus parai. Dabar už tokią pinigų sumą nuomojame visą butą. Ir tai – ne pabaiga: klientai atvažiuoja ir lygstasi, jog nuleistume dar daugiau. Mat mūsų konkurentai – Kretingos gatvėje įvažiuojančius automobilius pasitinkantys pavieniai gyventojai – kambarius siūlo po 5-8 eurus žmogui“.
Anot „Palangos rūpestėlio“ atstovės, šiemet „koją pakišo“ ir plačiai skleidžiama antireklama – žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose platinama informacija apie neva Palangoje sukeltas kainas, netvarką, kitas blogybes.
„Keista, kad Lietuvos žiniasklaidoje vis dažniau pastebima Latvijos kurortų reklama, kalbama apie tenykštę švarą, tvarką, rūpestį, žemas kainas. Taip susiformuoja įspūdis, kad visur yra gerai, bet tik ne Palangoje.
Ką daryti? Manau, kad tokią reklamą turėtų skubėti neigti ne vietos verslininkai, o miesto vadovai. Pačiai Savivaldybei turėtų rūpėti, kaip apginti savo miesto garbę, reikalauti šmeižikiškų žinių paneigimo. Mano galva, turėtume aktyviai ginti savo pajūrio garbę, -- prisimindama, kad kitų valstybių kurortai sugeba apie save pateikti tik teigiamos informacijos, kalba A. Sabaliauskaitė. – Pavyzdžiui, per rezervacijos sistemą sulaukiau 78 užsakymų, iš jų ilsėtis atvyko vos 8 procentai klientų.
Per „Booking“ sistemą iki šiol buvo užsakyti aštuoni kambariai, atvažiavo vos du žmonės. Visur reikia keisti tvarką: rezervacijos metu reikėtų imti avansą arba garantinį mokestį, o miestas dar kartą turėtų atsigręžti į savo principus – pernai juk buvo deklaruojama, kad šalikelėse butų siūlytojai stovėti negali, nes kenkia kurorto įvaizdžiui, o šiemet „politika“ pasikeitė – pakelėse stovėti klientų ieškantiems palangiškiams jau leidžiama“.
Lietuvių galimybės sumažėjo
Privataus sektoriaus apgyvendintojų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė galvoja ir kalba panašiai: oro sąlygos ir verslas susiję ir vienodai lemia visų palangiškių verslus.
„Lėktuvais į Palangą atskrendantieji apsistoja viešbučiuose, o pas mus dažniausiai atvažiuojantys lietuviai – neatostogauja ir nepajudės, kol nepasitaisys orai, -- įsitikinusi „Svetingo šeimininko“ vadovė. – Tokių prastų metų per visą gyvenimą nesu mačiusi: situaciją blogina ne tik prastas ir nepastovus oras, bet ir euro įvedimas. Pernai svečiai, matyt, dar nelabai orientavosi, kokios vertės tai valiuta, leido sau daugiau, o šiemet visi linkę skaičiuoti, taupyti, dauguma lietuvaičių suprato, kad jų finansinės galimybės – sumažėjo“.
„Svetingame šeimininke“, anot I. Švanienės, galima apsistoti už 35-40 eurų. Pigiau prašoma, kai klientas apsigyvena ilgesniam laikui – bent kelioms paroms. Lygiai prieš metus buvo įprasta standartinė kaina – 50 eurų. Dar vienas privataus sektoriaus skaudulys – išankstinės kambarių rezervacijos.
„Jokio išankstinio apmokėjimo mes neimame ir dėl to patys nukenčiame. Pavyzdžiui, pernai ir šiemet mane pavedė gausus būrys ukrainiečių. Jie rezervuojasi kambarius ilgam – dviem savaitėms, bet nei praneša apie atšaukimą, nei atvažiuoja. O juk tuos kambarius galėčiau užleisti kitiems. Tad skambinu klientams pati, teiraujuosi, ar atvyks. Žinot, ką dažniausiai išgirstu? Kad ukrainiečiai nė nesirengia pas mus važiuoti“, -- stebisi ir piktinasi žmonių neatsakingumu I. Švanienė.
Verslininkė sako, kad ateinančiais metais keis tvarką: nors savo klientais ir pasitiki, prašys sumokėti bent dalinį užsakymo avansą.
Kainas peržiūri ir viešbučiai
Prie pat Birutės parko įsikūrusios viešbučio „Gabija“ vadovė Nastasia Žutautaitė neslepia, kad prastos vasaros įtaka juntama ir viešbučiuose.
„Manau, kad įtaką daro įvairūs veiksniai, ne vien tik oro sąlygos. Tikėtina, kad nemaža dalimi klientų srautų mažėjimą lėmė ir geopolitinė Rusijos bei Turkijos situacija. Juk lietuviai ir latviai viešai kalba, kad Turkijoje jiems ilsėtis patinka labiau nei prie Baltijos jūros. Iš Rusijos svečių atvažiuoja mažiau, nes nukrito rublio vertė, o lietuviai įpratę važiuoti ilsėtis, atsižvelgdami į artimiausius orus, -- vardija prasto sezono priežastis viešbučio „Gabija“ vadovė. – Tiesa, antrus metus jaučiame didesnį klientų iš Baltarusijos srautą. Šią savaitę kalbėjome su „Booking“ sistemos atstovais, nes susiduriame su Ukrainos problema – šios šalies gyventojai rezervuoja viešbutį, bet retai kada atvyksta“.
Paaiškėjo, kodėl ukrainiečiai šitaip elgiasi. Pasirodo, jiems, vykstant į Europos Sąjungą, pakanka parodyti per „Booking“ sistemą rezervuotą viešbutį. Ir net nėra svarbu, kokio senumo toji rezervacija, svarbu, kad ukrainietis buvo užsisakęs Lietuvoje apgyvendinimą.
Taip pat paaiškėjo, kad dažnas ukrainietis rezervacijos metu nurodo klaidingus duomenis. Tad „Booking“ sistema žada imtis priemonių – užsakant kambarį, klientas privalės pateikti kreditinę kortelę, kurią sistema automatiškai nuskaitys ir jeigu joje pinigų likutis bus nepakankamas, rezervacija bus atšaukiama.
Taip pat „Booking“ sistema ketina įvesti galimybę iš rezervuojančiojo iškart nuskaityti dalį arba visą užsakymo sumą. N. Žutautaitė sakė sužinojusi, kad panašiomis apsaugos priemonėmis netrukus galės būti aprūpinti ir privataus sektoriaus apgyvendintojai.
Kalbėdama apie šios vasaros apgyvendinimo kainas, viešbučio vadovė sakė, jog jos nuolat svyruoja.
„Bandome kainas kelti arba leisti, atsižvelgdami į konkurentus, orus bei turistų srautą Palangoje. Tai – sunkus darbas, bet tikimės, kad sezoną baigsime panašiai kaip ir praėjusiais metais, -- viliasi N. Žutautaitė. – Kito kelio šią vasarą nėra – turime derintis prie klientų, stengtis juos pritraukti. Todėl įkainiai gali skirtis net iki 20 procentų. Šiuo metu „Gabijoje“ pigiausias kambarys kainuoja 100, o brangiausi apartamentai 350 eurų. Tiesa, į šią kainą yra įskaičiuoti pusryčiai ir apsilankymas SPA bei pirčių komplekse“.
Tarp šiuo metu viešbutyje gyvenančiųjų didžiausią dalį sudaro lietuvaičiai (60 procentų) ir rusai (20 procentų), likę svečiai yra atvykę iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos. „Gabijos“ vadovė džiaugiasi, kad į jos vadovaujamą viešbutį vis dažniau atranda kelią ir svečiai iš tokios egzotiškos šalies kaip Japonija.
Palyginti su lito laikais, pelnas smuko dvigubai
Sodybos „A.V. namai“ savininkė Asta Šliogerė, kurios namų kieme klientų, regis, niekuomet netrūksta, taip pat nėra patenkinta šiųmete vasara.
„Jau praėjusi vasara buvo nekokia, o ši – dar prastesnė, -- konstatuoja verslininkė. – Šiemet visi mūsų klientai skaičiuoja. Ir kuo žmogus turtingesnis, tuo labiau viską pasveria. Kartais pagalvoju, kad keista: žmonės, nuėję į kavinę ar restoraną, atsipalaiduoja, neskaičiuoja, bet už apgyvendinimą nori mokėti vis mažiau. O juk mes patiriame ir įvairių nuostolių. Kalbu apie išlaidas, sugadintą inventorių. Taip pat daugėja vienos dienos klientų – tokių, kurie apsistoja vos vienai nakčiai ir važiuoja toliau, o kai kam galbūt pakanka ir trumpo poilsio pajūryje. Be to, esame priversti mažinti ir šiaip nedideles mūsų kainas. Pavyzdžiui, šiemet kartais jas nuleidžiame net trisdešimt procentų. Tad mūsų verslas – rizikingas“.
A. Šliogerė neslepia, kad iš savo klientų ima vienos paros avansą. Mat verslininkė jau patyrė, kad žmonės linkę apgaudinėti. Didelių vilčių į šiųmetį sezoną pašnekovė sako nebededanti – vasara bus prasta.
„Niekas apie tai garsiai nei kalba, nei rašo. O juk iš tiesų mus yra ištikusi gili ekonominė krizė. Tad kas laukia ateityje, sunku prognozuoti. Svarbiausia, kad nebūtų karo“, -- prieš atsisveikindama pasakė „A.V. namai“ savininkė A. Šliogerė.
Verslininkė paskaičiavo, kad, palyginti su 2014-aisiais (kai šalyje galiojo nacionalinė valiuta litas), 2015-ųjų vasarą jos verslas sumenko dvidešimčia procentų, panašu, kad šiemet nuostoliai bus dar didesni.