Tuo metu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pasakojo, kad verslininkams teko susipažinti su lietuviais, kurie ankstesniais metais poilsiaudavo užsienyje, kelionėse „viskas įskaičiuota“.
Sezonas tęsiasi ilgiau
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik 0,5 mln. turistų, arba 75 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apgyvendinta keturis kartus, gegužę – 2,7 karto, o birželį – beveik trečdaliu daugiau turistų. Per praėjusį pusmetį apgyvendinimo įstaigose Lietuvoje iš viso apsistojo 615 tūkst. žmonių, iš jų 504 tūkst. – Lietuvos gyventojai.
2020 metų birželį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 207 tūkst. turistų. Liepa ir rugpjūtis viešbučiams pernai buvo dar sėkmingesni mėnesiai, o daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2019 metų rugpjūtį – priėmė beveik 550 tūkst. svečių.
R. Kmitienė „Delfi“ sakė, kad pastaraisiais metais dėl COVID-19 ir karantinų sezoniškumas kurortuose yra išsikraipęs.
„Tačiau lyginant su 2019 metais, turizmo sezonas ilgėja. Galima sakyti, kad skirstome ne „sezonas“ ir „ne sezonas“, bet naudojame sąvokas „aktyvusis turizmo laikotarpis“ ir „pasyvusis turizmo laikotarpis“.
Galėtume drąsiai teigti, kad yra 6 mėnesiai aktyviojo ir 6 pasyviojo, bet tai nereiškia, kad tuomet visiškai nevyksta turizmo veikla. Yra svečių atvykimas, užsiėmimai įvairiomis veiklomis, jėgų atstatymas, sveikatinimo procedūros“, – pasakojo ji.
Pašnekovė dėstė, kad rugsėjį vasarą Palangoje dar nepasibaigusi.
„Tačiau apie šiuos metus jau galima pasakyti, kad jie buvo geresni turistų iš užsienio prasme. Taip, daugiausiai, kaip ir pernai, buvo lietuvių, o liepos pradžioje pasirodė svečių iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos. Tačiau jų buvo nedaug, apie 10–15 proc.
Pandeminė situacija privertė šiek tiek kitaip pažiūrėti į savo darbą, labiau išanalizuoti lietuvį turistą, kuris atvyksta į Palangos ir visos Lietuvos pajūrį – kokie jų lūkesčiai, norai, poreikiai. Tai pareikalavo kūrybingumo. Galvojame, kad pernai pradėti darbai davė rezultatą“, – sakė R. Kmitienė ir pridūrė, jog iki pandemijos turistai iš užsienio sudarydavo 50 ir daugiau proc.
Pašnekovė tikėjosi, kad valstybių sienos keliautojams laisvai atvertos bus kuo greičiau.
„Jos ir dabar jau atvertos su tam tikromis išlygomis. Galima keliauti naudojantis izoliacija, su skiepų pasais, kitais būdais. Tikimės, įžvelgiame tendencijas, o kaip bus, matysime, kai kitas sezonas ateis.
Šiuo metu, pagal tai, kas užeina pas mus turizmo centrą, Palangos svečias yra tikrai pasikeitęs. Didžiąja dalimi tai jaunos šeimos, kurios pandeminiu laikotarpiu, jei turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu, rinkosi Palangos kurortą kaip „darbostogų“ destinacija, vieta, kur galima dirbti nuotoliniu būdu, o vakarais atgauti jėgas, kitiems šeimos nariams tiesiog gyventi gryname ore“, – sakė ji.
Laukia sugrįžtant
I. Valaitienė sakė, kad šią vasarą lietuviai tikrai atsvėrė užsienio turistų stoką.
„Ankstesniais metais, kai neturėjome pandemijos, santykis buvo visai kitas, lietuviai nebuvo tiek pamėgę, „negarbino“ vietinio turizmo. Tai geroji pandemijos pusė, kad atrado jį. Mums nesvarbu, iš ko tas užimtumas, kas tie poilsiautojai. Mums svarbu rezultatas.
Tiek šią, tiek praėjusią vasarą pažinome tą lietuvaitį, kuris ankstesniais metais poilsiaudavo užsienyje, kelionėse „viskas įskaičiuota“. Jautėsi tai, kad jie įpratę gauti daug paslaugų, kurios įskaičiuotos į bendrą kainą.
Tai natūralus poreikis ir požiūris žmonių, kurie keliauja užsienyje. Buvo toks perėjimas. Tačiau nieko blogo negalime pasakyti, viskas tvarkoje, džiaugiamės, kad lietuvaičiai atrado Lietuvos kurortus“, – sakė ji.
I. Valaitienė aiškino, kad Palanga yra pasiruošusi priimti bet kokį poilsiautojų segmentą.
„Kiekvienas objektas ir prekės ženklas turi savo klientą, savo segmentą. Vieni orientuojasi į jaunesnę auditoriją, kiti į šeimas su vaikais. Tai priklauso nuo to, kaip išpuoselėta ir pritaikyta jų infrastruktūra.
Palangos kurortas turi visus segmentus, nes apgyvendinimo pasiūla labai didele. Pradedant viešbučiais, baigiant kotedžais, vilomis. Išskirti vieno negalime – kurortas draugiškas visiems. Pavyzdžiui, atvažiuoja ir su gyvūnais“, – sakė ji.
Vis dėlto, pašnekovė pripažino, kad laukia pandemijos pabaigos ir sugrįžtančių užsienio turistų.
„Tiesiog tada greičiau užsipildysime“, – paaiškino ji.
Vertina teigiamai
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotoja turizmui Angelina Ivanova „Delfi“ sakė, kad šio sezono rezultatus galės įvertinti šiek tiek vėliau, kuomet juos pasieks visi statistiniai duomenys, tokie kaip turistų apsistojusių apgyvendinimo vietoje skaičius ir kiti.
„Tačiau kalbant bendrai, praėjusią vasarą Neringos verslininkai vertina pakankamai teigiamai: lepino puikus oras ir Neringa sulaukė nemažo turistų skaičiaus. Jau prieš prasidedant sezonui dauguma apgyvendinimo įstaigų dalinosi savo rezervacijų statistika, kuri siekė apie 70–80 proc., o kai kur – net 100 proc.
Kol neturime visų statistinių duomenų, palyginti šios ir praėjusios vasaros kol kas negalime, tačiau pastebėjome, jog praėjusią vasarą Neringoje lankėsi ne tik vietiniai turistai, tačiau taip pat svečiai iš Latvijos, Estijos (matyt prie to prisidėjo Baltijos šalių burbulas), o šį sezoną po truputi sugrįžta turistai iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos“, – pasakojo ji.
