Žinia, Palangos valdžia svarsto ateinantį sezoną iš poilsiautojų rinkti 5 eurus per parą sieksiantį įvažiavimo į kurortą mokestį, o Neringos meras pareiškė, jog šiemet sezono metu iki 10 eurų padidintas įvažiavimo mokestis nesumažino automobilių srauto, todėl kitą sezoną jį esą reikėtų padidinti iki 50 eurų. Tačiau tokie planai papiktino kaimynines savivaldybes.
Susitarti nepavyktų?
Klaipėdos regiono merų diskusiją šiuo klausimu inicijavęs uostamiesčio Tarybos narys Simonas Gentvilas pareiškė, jog kalbant apie kurorto rinkliavas „taikomas botago metodas, bet nekalbama apie meduolius". Jis priminė, jog Klaipėdos miestas kenčia didžiausią automobilių iš rajono antplūdį ir taršą.
„Tačiau rinkliavos įvedimo klausimas iš principo negali būti keliamas prieš tai neaptarus jo Regionų plėtros taryboje", - įsitikinęs S. Gentvilas.
Politikas pateikė siūlymą, jog alternatyva lengvųjų automobilių srautui galėtų tapti viešojo transporto plėtra regione.
„Klaipėdos mieste automobilių srautas ribojamas įvedus automobilių parkavimo apribojimus. Jau startavo Klaipėdos miesto viešojo transporto plėtra Klaipėdos rajone. Kitas etapas turėtų būti visame regione galiojanti integruota viešojo transporto sistema, kad keleiviai su tuo pačiu bilietų galėtų važiuoti iš Kretingos į Klaipėdą, pačiame Klaipėdos mieste ir panašiai", - kalbėjo S. Gentvilas.
Posėdžio pirmininkas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pritarė, jog interesų derinimas būtų visiems naudingas, tačiau priminė, jog įgyvendinti jį sudėtinga.
„Tai rodo didžiųjų renginių datų derinimo pavyzdys. Yra vos keletas didžiausių renginių, kurių laiką jau ne pirmus metus bandome suderinti, kad nevyktų vienu metu, tačiau nepavyksta", - sakė jis.
Kretingos meras Juozas Mažeika pastebėjo, jog kurortų savivaldybių svarstomos rinkliavos yra drastiškas ir netinkamas būdas spręsti problemas, nes jomis atribojamas pajūris.
„Išeina taip, jog tie, kurie gyvena pajūryje, turi dovaną juo grožėtis, o visi kiti privalo už tai sumokėti. Mūsų nuomone, teisę į pajūrį turi visi Lietuvos gyventojai", - sakė J. Mažeika.
„Kiekvienam lietuviui smagu, kai du kaimynai pešasi. Vizijos mūsų vienodos, o kai reikia priimti sprendimus - suskylame. Žinoma, mes negalime pretenduoti į savivaldos autonomiškumo teisę, kuri įtvirtinta net Konstitucijoje, tačiau Palangos ir Neringos rinkliavų precedentas gali tapti plintančia „bacila". Lygiai taip pat galime pastatyti užkardą į Rusnės salą", - replikavo V. Grubliauskas.
„Kokios yra konkrečios idėjos? Jeigu į Neringą siūlome važiuoti visuomeniniu transportu, kažkur reikės palikti automobilius. Ar Klaipėda suinteresuota tapti automobilių stovėjimo aikštele, kad į Neringą svečiai keltųsi nemokamai?" - klausė Kretingos meras.
Šilutės meras Vytautas Laurinaitis užtarė Neringos poziciją, primindamas, kaip Neringa „kenčia nuo kruizinių laivų turistų, atvykstančių iš Klaipėdos autobusais, paliekančių tik šiukšles ir nieko neperkančių, nes Klaipėdos gidai juos nukreipia gintarą pirkti tik uostamiestyje".
„Galvojame apie keltus, kurie keltų iš Šilutės rajono pamario vietovių į Neringą", - savo alternatyvą pateikė Šilutės vadovas.
Kurortų versijos
Regionų plėtros tarybos posėdyje nei Palangos, nei Neringos merai nedalyvavo, tačiau šių savivaldybių poziciją išdėstė jų pavaduotojai.
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Dovydas Mikelis priminė, jog Neringos savivaldybė, pakeitusi vos 9,6 km asfalto dangos, sumokėjo 5 mln. litų vien „Smiltynės perkėlai" už medžiagų transportavimą.
„Savivaldybei priklauso 48 kilometrai kelio dangos, kurią turime prižiūrėti. Iš kokių lėšų, jeigu gauname tam tik 49 tūkstančius eurų pagal Vietinių kelių vystymo programą? Neringos kurorte yra 78 automobilių stovėjimo vietos, o vasaros mėnesiais mes savaitgaliais sulaukiame 3 tūkstančių automobilių. Mes nuo jų dūstame. Statyti automobilių stovėjimo aikšteles nei požemines, nei daugiaukštes mums neleidžia įstatymai", - argumentavo Neringos savivaldybės atstovas.
Mero pavaduotojas tikino, jog 50 eurų rinkliava - žurnalistų "išpūstas" skaičius, praleidžiant tai, jog atvykimas į kurortą viešuoju transportu neapmokestinamas. Rinkliavos nemoka ir elektromobilių savininkai. Tiesa, 2014 m. tokių buvo tik 7...
Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas tikino, jog siekis apmokestinti ir uždaryti Palangos kurortą būtų utopija.
„Per mano gyvenimą Palangoje nuo 1973-iųjų tai - jau trečias kurorto „uždarymas". Pirmasis buvo dėl to, kad Vidaus reikalų skyrius nesugebėjo suvaldyti nusikaltėlių gaujų siautėjimo Palangoje.
Antrasis - apmokestintas įvažiavimas siekiant papildyti biudžetą. Trečiojo įgyvendinimas - neįmanomas, nes užkardų prie 20 įvažiavimų į Palangą nepastatysime, nes įrengti juos šiuolaikinėmis priemonėmis - per brangu. Be to, reikia daryti išimtis aplinkinių kaimų gyventojams, o tai išpučia projekto kaštus. Palanga - ne Jūrmala, kuri turi 3 įvažiavimus, ir ne Neringa, kur atvykimas ribotas", - svarstė Palangos savivaldybės atstovas.
S. Gentvilas, reziumuodamas diskusiją, priėjo prie išvados, jog kurorto rinkliavų tikslas yra ne pinigai, o automobilių apribojimas, ir pasiūlė į kitą Regionų plėtros tarybos posėdį pakviesti Klaipėdos viešojo transporto specialistus.
