Birželio pradžioje Palangoje – vasaros sezono atidarymas. Savivaldybės atstovai tikina, kad pagrindinės kurorto gatvės rekonstrukcija bus baigta. Deja, tai ne svarbiausia kurorto problema – iki šiol nepatvirtintas detalusis miesto planas.
Palanga, Basanavičiaus gatvė
© images.lt
O tai reiškia, kad kavinių ir pramogoms skirtų statinių savininkams draudžiama atlikti bet kokius darbus, susijusius su pastatų atnaujinimu, statyba ir rekonstrukcija. Verslininkai įpykę: poilsiautojai Palangoje gali išvysti ne atsinaujinusį „Brodvėjų“, bet griuvėsius.

Pirmadienio "Respublikoje" pranešama, kad pirmąjį birželio savaitgalį Palangoje įvyksiantis tradicinis vasaros sezono atidarymas gali priblokšti į populiarųjį kurortą iš visos Lietuvos suvažiuosiančius žmones. Gali būti, kad juos pasitiks ne tik sutvarkyta J.Basanavičiaus gatvė, bet ir nuo šalia jos supiltų didžiulių mėšlo kruvų sklindantis dvokas. Taip keli vietos verslininkai žada protestuoti prieš valdininkus. Verslininkai taip pat ruošiasi pastatyti kartuves, kurios simbolizuotų vienintelį jų pasirinkimą valdininkams sužlugdžius verslą.

Kurorto detalusis planas turėjo būti patvirtintas dar vasario mėnesį. Palangos savivaldybė, parengusi jį pernai, dėl to kaltina Kultūros paveldo departamentą (KPD), kuris, anot jų, tik ieško priekabių. KPD atstovai nelieka skolingi Palangos savivaldybei, kuri, anot jų, parengė planą, neatitinkantį paminklosaugos reikalavimų, ir visą mėnesį nereagavo į jų pateiktas pastabas. Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Palangos savivaldybės teritorijoje įrašyti 84 kultūros paveldo objektai. Vertingiausios kurortinės architektūros palikimo teritorija laikomas Jono Basanavičiaus ir Birutės gatvių apstatymas.

Kol valdininkai aiškinasi, Palangoje vienas po kito natūraliai ar ne visai dega ar griūva pastatai. Nesutariančios pusės bendros kalbos nerado ir paskutiniame susitikime, kuris įvyko gegužės 11 d. Jį inicijavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, kai į ją kreipėsi Palangos verslininkai. Jie teigia patiriantys milijoninius nuostolius, kol tarnautojai nesusikalba.

Kovos iki Strasbūro

„Dar prieš Naujuosius metus miesto meras patikino, kad detalusis planas bus paruoštas vėliausiai iki vasario pradžios. Iki gruodžio 31 d., kaip buvo liepta, nugriovėme visus laikinus pastatus ir paėmėme 1 mln. 700 tūkst. Lt paskolą pastato rekonstrukcijai, – pasakoja palangiškė verslininkė Birutė Želvienė. – Ir likome ant ledo. Jau atleidome 30 darbuotojų, sumokėję išeitines kompensacijas, iš kurių valstybė gavo 32 tūkst. Lt. Mokame palūkanas bankui. Kreipėmės ir į Savivaldybę, ir į KPD, kad suteiktų pastato, įvertinto kaip avarinės būklės, rekonstrukcijai. Atsakymo nesulaukėme. Galiausiai vieną balandžio rytą namą radome gerokai pasvirusį. Iki tol jį dar laikė laikini statiniai. Kadangi Jono Basanavičiaus gatvėje atliekami darbai, namą, pažeisdami įstatymus, nugriovėme, kad jis neužgriūtų ant žmonių. Kai gatvė bus rekonstruota, ir to padaryti negalėsime: gatve bus draudžiama važiuoti sunkiajai technikai, o iš kitur iki mūsų sklypo neprivažiuosi.“

Pagal paminklosaugos reikalavimus, miesto centre esančius pastatus galima tik rekonstruoti arba atstatyti tokius, kokie buvo. Remiantis senu projektu, verslininkų Želvių turėtas namas buvo bendrabučio tipo. Kavinei jo išplanavimas netinka. „Negi normalu komercinėje gatvėje statyti gyvenamąjį namą?“ – piktinasi B. Želvienė.

Verslininkė teigia kovosianti dėl valstybės padarytos žalos atlyginimo iki galo: ketina paduoti į teismą Savivaldybę ir KPD, jau užsiregistravo pas Seimo pirmininką ir prezidentą. Jei šie nepadės, kreipsis į Strasbūrą. Beje, vietos administraciniai teismai užversti Palangos verslininkų ieškiniais dėl netvarkos Palangoje.

Kultūros vertybės statusas trukdo

KPD daugiausiai priekaištaujama dėl planuojamų naujų statybų buvusio kapinyno bei statinių, įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, teritorijoje. Galima tik nevertingų intarpų rekonstrukcija gerinant architektūrinį vaizdą. Pavyzdžiui, buvęs sandėliukas paverčiamas kavinuke. Draudžiama statyti bei keisti pastatų aukštį ir pagrindinėje kurorto gatvėje, nes čia nuo seno vyravo sodybiniai namai. Daugiausia ginčų sukėlė brangiausi šios gatvės investiciniai projektai – sovietinių laikų viešbučio rekonstrukcija ir naujo kino teatro kūrimas. Dėl pirmojo projekto KPD užkliuvo šalia viešbučio statomas priestatas, dėl antrojo – papildomas pastato aukštas, net jei šis, architektų tikinimu, atitrauktas nuo gatvės. Ir nors Savivaldybės atstovai tikino, kad investitoriai sutinka su visais reikalavimais ir ketina padėti spręsti opią transporto problemą, KPD direktorė Diana Varnaitė, prisiminusi skaudžią klaidą dėl Novotelio viešbučio Vilniuje, baiminasi: „O jei atsiras kitų investitorių, kurie panorės ko kita?“

„Jei apie Jono Basanavičiaus gatvę kalbėtume prieš 10–20 metų, viskas būtų aišku. Dabar ji tapusi verslo gatve. Be to, čia yra masyvių pastatų, taigi gatvės vientisumas jau suardytas. Ar verta kovoti su tuo, ko nėra?“ – prieštarauja planą rengusios UAB „Urbanistika“ projektų vadovas Gediminas Girčys.

Jam pritaria Nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė: „Kai gatvėje leidžiamas pastatų aukštis – 12 m, neįžvelgiu jokios bėdos, kad atsiras keletas tokių namų. Ar dėl jų verta stabdyti visą planą? Žemė Palangoje labai brangi – 1 a kainuoja iki 120 tūkst. Lt, todėl reikia į tai atsižvelgti. Ateityje apriboti aukštingumo bus neįmanoma. Ir jeigu investitoriai gali užtikrinti 1,5 karto daugiau, nei reikėtų viešbučiui, automobilių stovėjimo vietų, kodėl neleisti statyti?“

Ką nuspręs miesto valdžia?

UAB „PRI“ atstovė Giedrė Mikrevičienė neabejoja, kad dabartinis valdininkų ginčas atspindi konfliktą tarp paminklosaugos reikalavimų, Palangos, kaip urbanistikos vertybės, apsaugos ir šiandieninių Palangos gyventojų ekonominių interesų. „Reikia gerai pagalvoti: ar šiandien gavę trumpalaikę ekonominę naudą naikindami Palangą, kaip kultūros vertybę, rytoj neprarasime daugiau? Kai Palanga buvo įtraukta į kultūros vertybių sąrašą, nuspręsta, kad kurortas turi išlaikyti savo charakterį, suformuotą dar grafo Tiškevičiaus laikais. Masyvūs pastatai buvo statomi šalia Palangos – Vanagupėje.

Tačiau šiandien Palanga iš žalio, ramaus miestelio virsta linksmybių kurortu. Mano nuomone, miesto valdžia ir visuomenė turėtų nutarti, kokią Palangą nori matyti: kaip kultūros vertybę ar kaip miestą. Jei nuspręs pastarojo naudai, tuomet kurortą reikėtų išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo ir vystyti kaip normalų miestą. Kol Palanga yra šiame sąraše, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Dabar miesto plėtra chaotiška: pavyzdžiui, vienur žalieji plotai saugomi, kitur – užstatomi“, – teigia pašnekovė.

Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vaida Atienė tikina, kad savivaldybė pritaria Palangos, kaip žaliojo kurorto, išsaugojimui, tik stengiasi „bardaką“ paversti tvarka, kad 11 mln. Lt kainavusioje gatvėje neliktų buvusių „vištidžių“ su čeburekais, spragėsiais ir net daugiau nei 3 m aukščio atrakcionų, kuriuos dar pernai šalia kavinių įsirengdavo ne vienas verslininkas. Tiesa, į šį pareiškimą architektė sulaukė kandžios D. Varnaitės replikos: esą užsienio ekspertai, pasivaikščioję Jono Basanavičiaus gatve, kuri jiems priminė socrealizmo ir monumentalizmo laikus, nebuvo labai sužavėti.

Užsieniečiai nuleidžia rankas

O. Mackevičienė netiki, kad šis tarp tarnautojų ir verslininkų bei pačių tarnautojų kilęs ginčas bus greitai išspręstas. „Verslininkai teisybės ieškos teismuose, taigi viskas truks apie 2 metus, – mano pašnekovė. – Absurdas: negi nebuvo įmanoma, tiek milijonų investavus į gatvę, aukščiausiu lygiu nuspręsti išimties tvarka duoti leidimus pastatų rekonstrukcijai ar statybai? Juk ką nors griaunant, reikia pasirūpinti, kas vietoj to iškils“.

Verslininkė sulaukia nemažai pastabų apie netvarką kurorto gatvėse iš klientų užsieniečių, gerokai padaugėjusių mums įstojus į ES. „Tik bėda, kad jie susiduria su valdininkais, iš kurių girdi vien draudimus. Atsiverčiamas civilinis kodeksas ir pagal jį aiškinama, ko negalima. Jei būtų mėginama kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai, neabejoju, kad būtų rastos išeitys, kaip pasiūlytus investicinius projektus įgyvendinti. Juolab kad investitoriai pasiryžę tvarkyti aplinką, gatvių infrastruktūrą. Štai atsirado airis, kuris į Palangą planuoja investuoti 30 mln. Lt. Aš miesto valdžiai pasiūliau įpareigoti jį prisidėti ir prie infrastruktūros gerinimo. Jam toks įpareigojimas atrodė savaime suprantamas“, – pasakoja pašnekovė.

Beje, tarnautojai taip ir nesutarė, kada pagaliau bus baigtas miesto detalusis planas. Laimė, ginčytinos liko vos 3 pozicijos.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaimyninėje šalyje džiaugiamasi „rekordiškai mažu“ brangimu: kas kiek kainuoja (58)

Bene populiariausia kontrabandininkų prekė cigaretės, taip pat alkoholis Baltarusijoje kainuoja...

Moscovici: ES bendrosios valiutos reforma nebus „tobula“

Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre’as Moscovici sekmadienį pareiškė...

Lietuvos bankas prognozuoja, kad draudimo rinka šiemet augs (3)

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad dėl augančių gyventojų pajamų bei ekonomikos augimo...

Ginčas su „Veolia“ tęsiasi: VŠT Stokholmo arbitraže teikia priešieškinį

Sostinės savivaldybės ir jos valdomų „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) ginčas dėl kelių...

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių (78)

Šiandienės Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl augančių kainų. Šalies ekonominė ir...

Top naujienos

Sveikatos apsaugos ministerija prekybą vaistais nusprendė keisti iš esmės (367)

Ar norėtumėte, jei skubiai prireikus vaist ų, pavyzdžiui, nuo galvos ar dantų skausmo,...

Naują lengvatą siūlo nepaisydami negailestingų įspėjimų (174)

Prieš 12 metų Valstybės kontrolės atliktas auditas pridėtinės vertės mokesčio lengvatų...

Amerikiečių smūgis privačiai Putino armijai: kas ji tokia ir kodėl pavojinga Rusijos kaimynams? (1127)

Jų ten nėra. Ši sparnuota, tiesa, ne visai tiksli Vladimirui Putinui priskiriama frazė apie...

Per vestuves dingusios aštuonmetės istorijoje – kraupi atomazga (10)

Prancūzijos Alpėse dingusios aštuonmetės Maelys de Araujo, kurios palaikai buvo rasti šią...

Kiek uždirba socialinių tinklų nuomonių lyderiai? (15)

Per dieną mus pasiekia bent 5000 reklaminių žinučių ir, užuot jas užfiksavę, mes stengiamės...

Palygino Lietuvos ir Anglijos mokyklas: opi problema išspręsta baudžiant tėvus (47)

Didžiosios Britanijos švietimo ekspertė Coleen Jackson dalijasi pastabomis, ką galima keisti...

Specialistas atskleidžia, kodėl geriausia būstą pirkti žiemą (36)

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni...

Ne tik Kate Middleton suknelės spalva, bet ir neįprasta princo Williamo stiliaus detalė sukėlė audrą socialiniuose tinkluose (2)

Sekmadienį Londone vykusiuose BAFTA 2018 apdovanojimuose daugiausiai dėmesio susilaukė princas...

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių (78)

Šiandienės Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl augančių kainų. Šalies ekonominė ir...

10 lengviausiai auginamų daržovių

„Mes visi po truputį mokėmės, kažko ir kažkaip“, - rašė Aleksandras Puškinas. Tačiau...