Šio sezono ypatumų – ne vienas, ir jie visi nesusiję su vėsesne nei įprastai vasara.
© DELFI / Domantas Pipas

„Kalbant apie maitinimo sektorių, pastebima, kad poilsiautojų išlaidos kavinėse, restoranuose yra gerokai sumažėjusios.

Taip pat kavinėse beveik nebeliko iš aplinkinių vietovių atvykstančių svečių, kurie atvyksta be nakvynės, tiesiog pasivaikščioti, pramogauti. Poilsiautojai linkę rezervuoti nakvynę paskutinę minutę, o jų viešnagės kurorte trukmė yra sutrumpėjusi – daugiausia svečių atvyksta 2-3 paroms“, – „Palangos tiltui“ vardijo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė Ingrida Valaitienė.

Ji mielai atsakė ir į kitus laikraščio redaktoriaus klausimus.


– Koks šis Palangos sezonas jūsų akimis? Ką byloja jūsų turima statistika?

– Šis Palangos vasaros sezonas prasidėjo gerokai vėliau nei įprasta, tik įpusėjus liepos mėnesiui. Orų prognozės neskatina poilsiautojų vykti prie jūros, o atvykę, tikrąja ta žodžio prasme, gaudo saulę.

Pasirodžius saulei, poilsiautojai atšaukia visus kitus savo dienos planus – anuliuoja arba perkelia kitai dienai papildomų paslaugų rezervacijas, tokias kaip SPA procedūros, jogos užsiėmimai, dviračių nuoma, nemokama ekskursija ar kita – ir lekia prie jūros.

Kalbant apie šalis, iš kurių sulaukiame daugiausiai poilsiautojų, tai vietiniai – svečiai iš Lietuvos, tada seka Latvija, Estija, Rusija, Baltarusija, Skandinavijos šalys.

Kalbant apie apgyvendinimo kainas, kainos rinkoje krito, atsižvelgiant į blogą orą iki liepos mėnesio vidurio ir pastangas užpildyti laisvas vietas: paslaugų teikėjai dalino nuolaidas, kurios siekė iki 25 procentų.

Manau, kad kainų kritimui įtakos turėjo ir kasmet auganti apgyvendinimo pasiūla (tiek viešbučiuose, tiek privačiame sektoriuje).

Kalbant apie maitinimo sektorių, pastebima, kad poilsiautojų išlaidos kavinėse, restoranuose yra gerokai sumažėjusios.

Taip pat kavinėse beveik nebeliko iš aplinkinių vietovių atvykstančių svečių, kurie atvyksta be nakvynės, tiesiog pasivaikščioti, pramogauti.

– Kokias įdomesnes tendencijas išskirtumėte? Ar matote naujovių? Kokios jos?

Ingrida Valaitienė
Ingrida Valaitienė
© Mindaugas Milinis


– Akivaizdžios tendencijos yra šios: poilsiautojai linkę rezervuoti nakvynę paskutinę minutę (nesistengia to padaryti iš anksto, dėl to vėliau akcentuoja aukštas nakvynės kainas), poilsiautojų viešnagės kurorte trukmė yra sutrumpėjusi – daugiausia svečių atvyksta 2-3 paroms.

Džiugu, kad Palangos kurortas siūlo daug naujovių: naujos pramogų vietos – Vasaros pramogų parkas, Iliuzijų namas, „išaugęs“ Pasakų parkas; nemokami užsiėmimai vaikams, nemokamos sporto treniruotės sveikam poilsiui; naujai atsidariusios vasaros terasos, viliojančios poilsiautojus savo firminiais užkandžiais ar desertais, o vakare kviečiančios romantiškos muzikos akordams ar siautulingam vakarėliui; apstu kultūrinių renginių – koncertų, spektaklių, parodų.

– Palangos restoranų ir viešbučių savininkai neretai mėgsta pasiskųsti, bet kai kurie įrodo, kad pasitelkus sumanumą, išradingas rinkodaros priemones galima sėkmingai plėtoti verslą.

Pavyzdžiui, J. Basanavičiaus gatvėje tįsta eilės prie XXX dydžio ledų vafliuose, neseniai buvęs emigrantas, grįžęs į Palangą gamina kilograminius cepelinus ir jie turi didelę paklausą. Ar galima teigti, kad naujos kartos verslininkai labiau žino, ko reikia vasarotojui Palangoje? Ką jums sako tokie pavyzdžiai?

– Visos naujos idėjos yra sveikintinos! Manyčiau, kad naujos kartos verslininkai yra labiau linkę rizikuoti, o ilgametę patirtį turintys restoranų ir kavinių atstovai linkę naujoves vertinti atsargiau.
Žinoma, negalima paneigti ir to, kad jaunesnė karta daugiau keliauja, daugiau domisi naujovėmis ir greitai perpranta besikeičiančius klientų lūkesčius.

Tačiau vieni siūlo paslaugas tik vasaros sezono metu, tuo tarpu kitų tikslas – išlaikyti restoraną, kavinę veikiančią ištisus metus. Tai skirtingi tikslai, reikalaujantys ne vienodo lygio pastangų, todėl lyginti šių verslų, pavyzdžiui, ledų vafliuose ir stacionaraus restorano ar kavinės veiklos, nereikėtų.

Palanga daugeliui jau tapo itin brangiu kurortu. Kokia jūsų nuomonė apie kurorto restoranų, viešbučių ir kitų paslaugų kainas?

– Palanga keičia savo „veidą“ – nuo gatvėse šėlstančių jaunuolių iki turiningam poilsiui atvykstančių šeimų su vaikais, kurie vertina kurorto infrastruktūrą ir pokyčius – todėl nenuostabu, kad atsiranda klientų, kuriems čia brangu.

Kita vertus, Palangos kurortas gali pasiūlyti platų nakvynės pasirinkimą: kempingas, privatus sektorius, viešbučiai, svečių namai. Tad ir kainą kiekvienas poilsiautojas gali rasti pagal savo biudžetą.

– Ar nepastebite, ne diplomatiškai tariant, ir plėšikavimo, siekio bet kokia kaina užsidirbti visiems metams?

Palangoje – poilsiautojų elgesio pasikeitimai
© DELFI / Šarūnas Mažeika


– Būna atvejų, kai kaina atrodo nepatraukliai, tačiau su tokiais sprendimais paslaugų teikėjai tik padaro paslaugą kitiems – perleidžia klientą savo kolegoms.

Kitas pastebėjimas, kad ne pakankamai išsamiai pateikiamas kainos pasiūlymas. Kaina atrodo didelė, tačiau paaiškėja, kad vieno ar kito užkandžio, patiekalo porcija tokia, kurios užtenka 3-4 asmenims.

Gaila, kad spaudoje matyti daugiau tokių sensacijų dėl kainų, nei poilsiautojui naudingų pastebėjimų, jog dienos pietus (sriubą ir antrą patiekalą) kurorto restorane, kavinėje galima pavalgyti ir už 5-7 eurus vienam asmeniui.

– Mano akimis, Palangos aptarnaujantysis personalas – padavėjai šiais metais atrodo gerokai kvalifikuotesni, geranoriškesni. Ar sutinkate su vertinimu? Ar lengva jums, kaip viešbučio „Vėtra“ direktorei pasamdyti tinkamus žmones? Kur jų ieškote?

– Šiais metais darbuotojų klausimas buvo itin sudėtingas restoranams ir kavinėms – dar balandžio mėnesio pabaigoje pastebėtas didelis darbuotojų trūkumas.

Dėl to darbdaviai labai atsakingai ruošė personalą sezonui. Kitas pastebėjimas, kad daugelyje vietų dirbantis jaunimas – betarpiškai bendraujantys jaunuoliai, kurie paperka savo optimizmu, stiliumi, bendravimo maniera.

Ieškant kvalifikuotų darbuotojų, kaip ir visi kiti Palangos verslininkai, susiduriame su tomis pačiomis problemomis, tad viešbučio „Palangos vėtra“ direktorė – ne išimtis.

Darbuotojų ieškome visais įmanomais kanalais: darbo birža, kvietimai prisijungti prie komandos socialiniuose tinkluose, Palangos, Kretingos, Klaipėdos dienraščiuose, pažįstamų rato rekomendacijos ir panašiai.

– Esate labai užimta, juk esate ne tik PVRA prezidentė, bet ir viešbučio „Palangos vėtra“ direktorė. Kaip dažnai vasarą bendraujate su PVRA nariais? Kada paskutinį kartą rinkotės?

Palangoje – poilsiautojų elgesio pasikeitimai
© DELFI / Audrius Solominas


– Esu UAB „Palangos vėtra“ direktorė, įmonė administruoja trijų viešbučių veiklą Palangoje ir Klaipėdoje, tačiau planuojant savo darbus, galima nuveikti nemažai. Sutikdama eiti šias pareigas žinojau, kad laukia dar daugiau darbų, kad dar labiau teks didinti darbų tempą.

Paskutinį kartą Palangos VRA valdyba rinkosi rugpjūčio 2 dieną, nepaisant sezono darbų.
Bendravimas su pačiais nariais sezono metu vyksta labiau el. formatu ar skambučiais, tokiu būdu operatyviai reaguojame ir sprendžiame iškilusius klausimus, dalinamės svarbia informacija.

– Interviu mūsų laikraščiui kovą sakėte, kad sieksite aktyvinti PVRA veiklą, sukurti asociacijos nariams vertę, dėl ko jie norėtų būti asociacijoje. Siekti, kad asociacijos narių nuomonė esminiais veiklos klausimais būtų išgirsta, pasiūlymai būtų įvertinti, kad vyktų dialogas su miesto valdžia. Siekti, kad PVRA formuojamas Palangos miesto įvaizdis didintų kurorto patrauklumą. Ką konkrečiai padarėte siekdama šių tikslų? Dėl ko pavyko susitarti su PVRA nariais, miesto valdžia, o dėl ko ne?

– Pirmiausia, siekėme atkurti komunikaciją tarp asociacijos narių. Tai ir padarėme, dalinamės svarbia informacija, atsakome į klausimus, kviečiame į konsultacinius susitikimus ir kita.

Kitas žingsnis – žinutė išorei, kad Palangos VRA aktyvi ir veikianti – sukūrėme paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, organizavome bendrą akcija „Palangos dienos 2017“, kaip partneriai dalyvavome renginyje „Muziejų naktis“, organizavome darbuotojų paieškai skirtas „Atvirų durų“ dienas, organizavome susitikimą su Palangos visuomenės higienos ir sveikatos centru, Palangos maisto ir veterinarijos tarnyba, tarpininkavome organizuojant susitikimą su Latvijos turizmo agentūromis (įvyko kontaktų mugė), netrukus paleisime naują svetainę, kurioje bus pristatyti visi asociacijos nariai, bus galimybė platinti narių pasiūlymus.

Birželio mėnesį buvo organizuotas nemokamas konsultacinis susitikimas asociacijos nariams su advokate E. Latauskiene, siekiant ateityje išvengti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimų.

Dar rugpjūčio mėnesį pabaigoje numatytas nemokamas konsultacinis seminaras asociacijos nariams naujojo darbo kodekso bei duomenų apsaugos reglamento klausimais.

Sukūrėme elektroninę Palangos kurorto svečių apklausos anketą: statistiniai duomenys bus prieinami kiekvienam asociacijos nariui, duomenų išvados padės kiekvienam pasitikrinti – kas yra šių dienų Palangos kurorto klientas, į kokią amžiaus grupę ir rinkas verta orientuoti teikiamas paslaugas, kuriam laikui svečiai apsistoja Palangoje ir kuriame sektoriuje, ko jų akimis dar trūksta kurorte ir ką jie čia vertina, galų gale ar rekomenduotų kurortą kitiems ir ar planuoja čia sugrįžti.
Valdybos posėdyje praėjusią savaitę nutarta teikti paraišką ES fondų finansavimui gauti. Gavus finansavimą, Palangos VRA tiesiogiai prisidėtų prie kurorto rinkodaros įvaizdžio stiprinimo, tiesioginės naudos asociacijos nariams.

Pasirašytas bendradarbiavimas su Klaipėdos universiteto, turizmo ir rekreacijos katedra, Palangos VRA dalyvauja vienoje iš teikiamų paraiškų ES finansavimui kaip projekto partnerė. Asociacijos nariai turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę pildydami universiteto paruoštą elektroninę anketą apie sudaromas studijų programas turizmo specialistams. Ši tema yra aktuali, kadangi dažnai tenka susidurti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, studijas baigę studentai turi tik teorinių žinių.
Susitikimo metu su naująja Palangos TIC direktore Rasa Kmitiene, Palangos VRA valdyba aptarė kurorto dalyvavimo parodose viziją ir galimybes.

– Kaip dažnai aptariate einamuosius klausimus su meru, administracija? Kas džiugina ir ko pasigendate?

– Prieš sezoną Palangos VRA organizavo verslo pusryčius, kuriuose dalyvavo gerbiamas miesto meras Šarūnas Vaitkus, jo patarėja Jurgita Vanagė, laikinasis Palangos miesto policijos komisaras, migracijos ir viešosios tvarkos skyriaus atstovai.

Aptarėme svarbiausius klausimus, problemas, su kuriomis susiduriame sezono metu, kai kurortas sulaukia daugiausiai poilsiautojų. Džiugina vieningas požiūris, kad vienydami jėgas, galime nuveikti daugiau, kad iškilusias problemas turime operatyviai spręsti, užtikrindami paslaugų kokybę kurorto svečiams.

– Esate sakiusi, kad sieksite glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Jos prezidentė Evalda Šiškauskienė ne itin palankiai atsiliepė apie Palangą pavasarį. Ar teko jums su ja po to susitikti ir išgirsti jos argumentaciją? Ar prezidentė buvo tam tikra prasme teisi?

– Daugelis Palangos VRA narių yra ir LVRA nariais, tad HORECA sektoriuje aktualūs klausimai yra sprendžiami ne tik Palangos, o visos Lietuvos lygmenyje.

Šiuo metu LVRA deda ypatingai daug pastangų dėl viešbučiams taikomo lengvatinio 9 procentų PVM, sekame ir esame informuojami apie visus susitikimus, išvadas, raštus.

Gerbiamos Evaldos Šiškauskienės atsiliepimai apie Palangą – jau praėjęs etapas. Kurortui prieš sezoną toks straipsnis tikrai nepadėjo. Pasikartosiu, straipsnyje išsakytos mintys pranoko realybę, neigiamu aspektu, turiu omeny, tačiau tiesos taip pat buvo. Pavyzdžiui, mintys apie klientų srautus ne sezono metu Palangoje, tačiau ta pati problema yra ir kituose Lietuvos kurortuose.

Taip, žinoma, kad teko bendrauti su ponia Šiškauskiene, tačiau jau apie kitus viešbučiams ir restoranams aktualius klausimus – kalbame apie ateitį, nes nėra laiko kalbėti apie praeitį!

– Tarp taisytinų dalykų esate minėjusi Palangos kurorto prekinio ženklo rinkodaros reikalus. Koks yra Palangos, kaip kurorto, prekinis ženklas, jūsų akimis? Kaip reikia jį tobulinti?

– Aš nesu rinkodaros specialistė, todėl nenoriu primesti ir savo nuomonės, kuri labiau remiasi patirtimi, o ne mokslais. Manau, miesto užmojai šioje srityje yra teisingi, tik reikia laiko, kad programa būtų įgyvendinta.

– Palanga save pozicionuoja kaip tarptautinį kurortą. Ar skrydžiai į Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Daniją ir kai kurias kitas šalis Palangą pavertė tarptautiniu kurortu ne susisiekimo prasme?

– Palanga jau seniai yra tarptautinis kurortas, čia atvyksta ne tik apsistojantys užsienio svečiai, tačiau ir pažintiniuose turuose besilankantys, pavyzdžiui, Klaipėdoje, turistai.

– Ar neramina jus kalbos apie PVM lengvatinio tarifo viešbučiams panaikinimą? Kas tuomet nutiktų su Palangos viešbučiais?

– Taip, ši tema labai neramina viešbučių atstovus, savininkus, kadangi visi jau dabar gali paskaičiuoti, kaip kristų apgyvendinimo pajamos ir kaip tai turėtų įtakos viešbučių EBT, panaikinus lengvatinį PVM tarifą.

Kitas svarbus akcentas – planuojamos investicijos. Akivaizdu, jog daugelis verslininkų tiesiog atsisakytų ambicingų savo planų vystyti viešbučių verslą, o mažieji viešbučiai, svečių namai gali būti pasmerkti užsidaryti.

– Kada jūs atostogausite? Kur ir kaip?

– Jei pavyks, planuoju atostogauti vėlyvą rudenį, žinoma, kad su šeima, tačiau tikslios vietos dar neišsirinkome. Tai gali būti ir Lietuvos kurortas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos biudžeto perteklius pernai siekė 0,3 proc., skola - 40,1 proc. BVP

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2016 metais, palyginti su 2015...

Pramonė Lietuvoje per metus padidėjo 7,1 proc. iki 14,97 mlrd. eurų

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti...

Siūlo naujai skaičiuoti minimalią algą: dabar būtų didesnė nei 400 eurų (20)

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) frakcijos seniūnas...

Įspėja, kad visoje Europoje gali nelikti 1,2 mln. darbo vietų (13)

Europos Sąjunga (ES) gali prarasti 1,2 mln. darbo vietų, jei Didžioji Britanija ES paliks be...

Šalies gyventojai II pakopos pensijų fonduose jau sukaupė 2,8 mlrd. eurų (27)

Antros pakopos pensijų fonduose Lietuvos dirbantieji rugsėjo pabaigoje buvo sukaupę 2,8 mlrd. eurų...

Top naujienos

Galimi kandidatai į prezidentus pradėjo kalbėti tai, ką nori girdėti rinkėjai (14)

Galimi kandidatai prezidento rinkimuose pradėjo kalbėti apie socialinę atskirtį ir regionų...

Nemaloni staigmena degalinėje: už daugiau nei 30 prekių negalima mokėti kortele (58)

Į degalinę „Circle K“ užsukęs būrys užsieniečių susidūrė su nemalonia problema. Visiems...

T. Janonis. Šiai institucijai neverta skirti nė vieno euro (128)

Valstybinės žemės grobimas šiandien išgyvena aukso amžių. Tam laiko ir energijos negaili...

A. Avulio idėja Lietuvai: statykime vaikų darželius (116)

„ Hanner “ vadovas Arvydas Avulis siūlo imtis jaunų šeimų – nors piniginė parama gerai,...

Savaitgalį suksime laikrodžius: įvedamas žiemos laikas (113)

Jau šios savaitės pabaigoje, sekmadienį, Lietuvoje bus įvedamas žiemos laikas . Laikrodžio...

Mobiliojo ryšio operatoriai atliks paskutinį dažnių keitimo etapą: ką reikia žinoti

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad naktį iš spalio 27 d. į...

Šiurpi avarija Ukrainoje: artimas milijardierių šeimos draugas atskleidė kaltininkės atviravimus (5)

Šiurpios avarijos Charkove kaltininkė Aliona Zaiceva pripažįsta savo kaltę. Apie tai...

Balsavimas. Išrinkite geriausią 2017-ųjų seklį (2)

Pastarosiomis savaitėmis DELFI skelbė Policijos departamento konkursui „Metų seklys“ pateiktų...

R. Berankis: prieš savaitę nebūčiau patikėjęs, kad galiu žaisti finale (1)

Ričardas Berankis buvo labai arti pirmojo ATP 250 serijos turnyro trofėjaus. Visgi „Kremlin...

Klasikinė situacija: organizmas nesiuntė jokių signalų, nors jį lėtai niokojo vėžys yra tik viena išeitis (19)

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus...