Bent taip nutiko renginio „Aš pradedu verslą“ organizatoriams apie 7 tūkst. gyventojų turinčiame Kupiškyje. Į Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro organizuotą renginį atvyko vos vienas gyventojas, o tarp pranešėjų buvo atvykusių net iš Kauno.
Po atšaukto renginio centro direktorius Paulius Pranckūnas bendruomenei išplatino elektroninį laišką, išreikšdamas nusivylimą.
„Labai liūdna ir gaila, atėjo tik vienas žmogus. Kupiškio rajone gyvena apie 19 tūkst., mieste apie 7 tūkst. gyventojų. Ar tikrai, tik vienam rūpėjo tokia informacija? Pranešėjai buvo iš keturių skirtingų institucijų, kad atsakytų į visus rūpimus klausimus dėl verslo pradžios. Vienas pranešėjas atvyko iš Kauno“, – rašė Kupiškio gyventojas.
Pasak jo, apie renginį gyventojams buvo pranešta tiek spaudoje, tiek internete, tiek naujienlaikraščiuose.
„Tačiau esmė, manau, ne skelbimuose, o žmonių abejingume. Tai nėra pirmas kartas, kai renginys neįvyksta. Kur noras dirbti, kurti naujas veiklas, realizuoti savo idėjas? Kupiškyje to tikrai trūksta“, – rašė P. Pranckūnas.
Trūksta kavinių, kepyklėlių
Vis dėlto VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Kupiškio rajone pernai paskutinį ketvirtį įregistruota tris kartus daugiau įmonių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Nepaisant to, darbo vietos Kupiškyje gana skaudi tema. Pernai nedarbas rajone siekė 14,1 proc. Nors darbo vietų trūkumas Kupiškyje akivaizdus, kartu regionas kenčia ir nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo bei senėjimo. Nuo 2008 m. darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 2 tūkst.
Nors statistiniai duomenys rodo, kas paskutiniu metu įmonės Kupiškyje kuriasi aktyviau, šio miesto rajone tūkstančiui gyventojų tenka 11,2 įmonės, kai Lietuvos vidurkis – 26 įmonės.
Šiuo metu Kupiškio rajone veikia 310 įmonių. Iš jų 39 – valstybinės. 72,6 proc. visų įmonių turi iki 10 darbuotojų. Daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių dirba paslaugų sektoriuje.
Portalo DELFI kalbintas P. Pranckūnas teigė, kad naujiems verslams Kupiškyje vietos tikrai yra.
„Pasigendame mažų įmonių – kepyklėlių, kavinių. Turime porą kavinių, bet jos ne visada dirba. Nors turime daugiau nei 300 įmonių, su mažais verslais yra liūdna situacija. Nesulaukiame aktyvumo“, - kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, į rudenį organizuotą, panašų renginį susirinko apie 10 žmonių.
P. Pranckūno teigimu, miestelyje taip pat trūksta pramogų tiek jaunimui, tiek vyresniems gyventojams. Šiuo metu visi pramogauti važiuoja į Panevėžį ar kitus didesnius miestus.
„Trūksta paprastų, minimalistinių idėjų, kad ir turizmo srityje. Žinoma, šiek tiek verslai kuriasi: neseniai atsirado baidarių nuoma, mobilaus kubilo, pirties nuoma. Turime dažasvydį“, – vardijo pašnekovas.
Kadangi miestelis įsikūręs prie pat Kupiškio marių, P. Pranckūnas mato galimybę verslui labiau išnaudoti ir jas.
„Be to, čia gali ir programuotojas gyventi ir dirbti. Šiais laikais galimybės leidžia dirbti ir per atstumą“, - teigė jis.
Kuriuose regionuose gyventojai verslesni?
Nors šią savaitę turėjusiu vykti renginių kupiškėnai per daug nesusidomėjo, VšĮ „Versli Lietuva“ teigimu, į jos organizuotą renginį „Verslas veža“ Kupiškyje prieš mėnesį susirinko 126 dalyviai.
„Verslios Lietuvos” Verslumo departamento vadovas Dovydas Varkulevičius įsitikinęs, kad regionų gyventojai yra pakankamai verslūs, tiesiog regionuose reikia įdėti daugiau pastangų, kad apie renginius būtų išgirsta.
„Reikėtų klausti, kodėl atėjo vos vienas žmogus. Iš mūsų karčios patirties galiu pasakyti – įdirbis tame regione. „Versli Lietuva“ yra žinoma per atstovus regionuose ir regionuose labai skirtingai susirenka žmonių. Kartais jaunimas taip užpildo sales, kad net netelpa“, – tvirtino pašnekovas.
D. Varkulevičius siūlo atkreipti dėmesį į renginio specifiką. Gyventojai gali neateiti ne dėl noro ar nenoro kurti verslą, bet dėl pranešėjų pasirinktos tematikos.
D. Varkulevičius pastebėjo, kad regionuose informuoti gyventojus apie renginius yra sunkiau, nes jie mažiau dalijasi informacija apie tai: „Ir gal mažesnis prieinamumas prie socialinių medijų“.
Paklaustas, kuriuos regionus verslumo aktyvumu išskirtų „Verslios Lietuvos“ atstovas, D. Varkulevičius teigė, kad verslumu išsiskiria marijampoliečiai, mažeikiškiai, Radviliškio, Plungės gyventojai.
„Tendencija tokia, kad ten, kur buvo ar yra pramonės didesnės įmonės, logistikos centrai, ten juos aptarnauti buriasi vidutinės ar mažos įmonės. Paprastai matome, kad aplink industrinę gamyklą veikia 45-50 įmonių“, – kalbėjo pašnekovas.
