Finansų ministrė pirmadienį pristatė esminius pakeitimus, atsiradusius nuo pirminio siūlymo. Vyriausybė juos ketina svarstyti trečiadienį, o Seimui numato pateikti kitą savaitę.

Anot ministrės, po pirminio pasiūlymų paketo pristatymo viešai surengta dar 20 papildomų pristatymų-diskusijų su socialiniais partneriais ir sulaukta atsiliepimų iš beveik 70 suinteresuotų institucijų ir organizacijų bei fizinių asmenų.

Atsižvelgus į pateiktas pastabas, kaip tikina, projektai atnaujinti orientuojantis į didesnį sąžiningumo mokesčių sistemoje užtikrinimą, išlaikant esminius pirminio projekto siūlymus.

Siekia NPD sulyginti su MMA

Vieni iš siūlymų susiję su sąžiningesniu gyventojų apmokestinimu. Į mokestinių pasiūlymų paketą įtraukiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) artinimas prie minimalios mėnesio algos (MMA). Tikslas – iki 2028 m. NPD prilyginti MMA, NPD kasmet dvigubai sparčiau didinant nei MMA. Siūloma kitais metais MMA didinti 10 proc., o NPD – 20 proc.

Teigiama, kad didinant NPD, uždirbantiems iki 1 VDU mokestinė našta toliau nuosekliai mažės. Skaičiuojama, kad uždirbančiųjų iki 1 VDU – 70 proc., t. y. 811 tūkst. asmenų. Pagal 2023 m. kovo mėn. Ekonominės raidos scenarijų, 2024 m. prognozuojamas 2045 Eur siekiantis VDU.

„Per trejus ateinančius metus NPD didinimui pagal numatytą trajektoriją reikėtų 573 mln. Eur. Tai – didesnė suma, negu planuojama surinkti iš mokestinių pakeitimų, tačiau skirtumas nebėra toks didelis, kad negalėtume tų sprendinių padaryti“, – skaičiuoja finansų ministrė.

Pokyčiai individualioje veikloje

Kitas siūlymas susijęs su individualios veiklos apmokestinimu. Mažiausiai uždirbantiems asmenims sumažintas poveikis dėl VSD ir PSD įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo.

Taip pat keičiamas efektyvus GPM tarifas ir riba, iki kurios visa apimtimi taikomas mokestinis kreditas.

Siūloma, kad mažų pajamų – iki 15 tūkst. eurų per metus – gavėjams iš individualios veiklos vadinamasis efektyvus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas mažėtų nuo 5 proc. iki 3 proc.

Teigiama, kad pokyčio nepajus 85 proc. visų individualią veiklą vykdančių asmenų. Tik uždirbęs apie 3 tūkst. per mėnesį mokėtų pilną – 20 proc. – pajamų mokesčio tarifą.

Faktines išlaidas deklaruojantiems asmenimis poveikis – beveik eliminuojamas, o tiems, kurie taiko prezumpcines išlaidas, išlieka nedidelis poveikis, sako finansų ministrė.

Vietoje pirminio siūlymo (75 proc. asmenų) mokestinis kreditas būtų taikomas pilna apimtimi 85 proc. asmenų. Apmokestinamųjų pajamų ribą siūloma pakelti nuo 10 iki 15 tūkst. eurų. Efektyvus GPM tarifas vietoje pirminiame pasiūlyme buvusių 5 proc. – 3 proc.

Taigi nuoseklus pokyčių įgyvendinimas per trejus metus atrodytų taip:

  • 2024 m. GPM tarifas būtų nekeičiamas.

Neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD+PSD įmokų, dėl to prezumpcinių sąnaudų dydis sumažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, – nesikeičia.

Esminis pokytis nuo pirminio siūlymo – mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas 1 proc. p. iki 4 proc. Be kita ko, nuo PVM mokėtojo ribos atsisakoma prezumpcinių sąnaudų.

  • 2025 m. GPM tarifo viršutinė riba keičiama nuo 15 proc. iki 17 proc.

Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti: mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, taip pat pradedamos taikyti nedarbo draudimo įmokos.

Esminis pokytis nuo pirminio siūlymo – mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas papildomai dar 1 proc. p. (iš viso 2 proc. p. iki 3 proc.).

  • 2026 m. GPM tarifo viršutinė riba keičiama nuo 17 proc. iki 20 proc.
Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, pradeda mažėti, nebemažinama.
Gintarė Skaistė

Kas keičiasi dėl sąnaudų deklaravimo?

Kalbant apie patiriamas išlaidas, visi individualia veikla besiverčiantys ir toliau galės dviem būdais deklaruoti veiklos sąnaudas: faktinių sąnaudų deklaravimo būdu – renkant patirtų išlaidų įrodymus bei prezumpcinių sąnaudų atskaitymo būdu – populiariausiu tarp individualia veikla užsiimančiųjų, garantuojant mažesnę administracinę naštą.

Deklaruojant prezumpcines sąnaudas VSD ir PSD įmokomis buvo mažinama apmokestinamųjų pajamų (pajamos – sąnaudos) bazė ir tik tuomet nuo jos skaičiuojamos PSD ir VSD įmokos, taip iš esmės sukuriant mokestinį neteisingumą lyginant tiek su darbo santykiais, tiek su faktines išlaidas deklaruojančiais individualia veikla besiverčiančiais, kadangi jiems įmokos skaičiuojamos nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), o prezumpcines išlaidas deklaruojančiųjų – nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), kurį skaičiuojant atskaitytos ne tik numanomos veiklos išlaidos, bet ir numanomos VSD ir PSD įmokos.

Siekiant ištaisyti šį sistemos nesąžiningumą ne tik tarp skirtingų veiklos formų, bet ir tarp tos pačios veiklos skirtingų sąnaudų deklaravimo būdų, siūloma VSD ir PSD įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 iki 20 proc. – ta dalimi, kurią paprastai prezumpcinėse sąnaudose sudarydavo VSD ir PSD įmokos.

Smulkūs pokyčiai dėl NT mokesčio

Nuo pirminio Finansų ministerijos siūlymo yra nedidelių pokyčių ir dėl NT mokesčio.

Siūloma nustatyti minimalų NT tarifą vėjo jėgainėms, komercinės paskirties NT ir atleisti nuo NT mokesčio kultūros paveldo objektus, dėl kurių sudarytos priežiūros sutartys.

Kas keičiasi dėl investicinės sąskaitos?

Mokesčių pakeitimų pakete lieka siūlymas naikinti lengvatas investiciniame gyvybės draudime ir III pensijų kaupimo pakopoje. Tačiau atsirado korekcijų dėl investicinės sąskaitos.

Pirminis siūlymas buvo apriboti, kad per metus būtų galima įnešti daugiau nei 10 tūkst. Eur, dabar siūloma to atsisakyti ir neberiboti investicinių sąskaitų kiekio. Taip pat jas būtų galima atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose. Bet to, siūloma per investicinę sąskaitą gautą investavimo grąžą apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.

Numatomi pokyčiai dėl žemės ūkio apmokestinimo

Dar vienais pakeitimais siekiama žemės ūkio apmokestinimo sąlygų priartinimo prie kitų verslų ir tarptautinės praktikos.

Individualia veikla besiverčiantiems ūkininkams siūloma veiklos sąlygas suvienodinti kartu su tomis pačiomis sąlygomis veikiančiu verslui. Siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo subjektams. Principą „išlaidos reikalingos pajamos uždirbti laikomos sąnaudomis“ taikyti melioracijos išlaidoms, kurios gerina žemės našumą ir priskirti jas leidžiamiems atskaitymams, kas šiuo metu nėra daroma.

Taip pat siūloma ūkio perleidimo šeimos nariams neapmokestinti, jei toliau vykdoma ūkio veikla, išlaikant tęstinumą. Galiausiai, siūloma įvesti minimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą nekilnojamam turtui naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, suvienodinant verslo ir ūkių veiklos sąlygas.

Skaistė: taižingsnis link tam tikros vokiškos gerovės

„Tikimės, kad bendrai šie pokyčiai prisidės, kad būtų žengtas kryptingas žingsnis prie sąžiningesnės mokesčių sistemos bei būtų stiprinamos paskatos dirbti. Taip pat atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita, kuri bus ambicingiausia regione.

Taip pat stiprinamos paskatos pridėtinę vertę didinančioms investicijoms tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui.

O taršos apmokestinimas kartu su ateinančiomis investicijomis prisidės prie sveikesnės ir žalesnės aplinkos visiems.

Didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą per NT mokesčio modelio keitimą, kadangi pajamos keliaus į savivaldybių biudžetus, kurios ir turi pasirūpinti infrastruktūros vystymu šalia NT objektų.

Taip pat bus patogiau deklaruoti mokėtinus mokesčius, t. y. per automatinius GPM ir NT mokesčių deklaracijas bei smulkiojo verslininko sąskaitą, kuri padės efektyviau vykdyti individualią veiklą.

Manome, kad toks sprendimas yra žingsnis link vakarietiško mokesčių sistemos modelio, link tam tikros vokiškos gerovės, kai užtikrinamos viešosios valstybės paslaugos, bet tuo pačiu darbo santykių apmokestinimas, ypač mažesnių pajamų gavėjų tarpe yra santykinai nedidelis, kad būtų stiprinamos paskatos dirbti ir taip pat asmeninė iniciatyva“, – laukiamus rezultatus pirmadienį žurnalistams apibendrino G. Skaistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)