Ne perka, o klausinėja, kur dygsta
Pačiame Druskininkų kurorte šviežių voveraičių rasite nebent turguje. Ten už puslitrinį indelį smulkių grybukų prekeiviai prašo nuo 2,50 iki 3 eurų, o stiklinė prinokusių žemuogių kainuoja eurą. Jei į turgų užsukti nespėjote ir jau keliaujate iš kurorto namo į sostinę, sunku bus nepastebėti pakelėje miško gėrybėmis prekiaujančių dzūkų.
Pirmąjį grybų pardavėją aptinku vos pravažiavęs Grūtą, ties Žiogelių kaimu. Romas iš Druskininkų už puslitrinį stiklainį smulkių, saulės gerokai padžiovintų voveraičių prašo 5 eurų. Tiek pat kainuoja ir pusės litro talpos plastikinis indelis žemuogių, o gerokai didesnis indas braškių – 2 eurus. Mums besišnekučiuojant, prie jo sustoja senas „VW Golf“. Tačiau iš jo išlipusi moteris voveraičių pirkti neskuba – bando išklausinėti, kokio amžiaus pušynuose jau pradėjo dygti grybai, žaliose samanose ar spyglių paklotėje.
„Aš gi neinu į jo vietas, tik bendrą situaciją noriu žinoti“, – teisinasi smalsi druskininkietė, sugėdinta, kad nori iškvosti grybautojo paslaptis. Jau 20 metų grybaujanti moteris sakė sustojusi tik įsitikinti ar tikrai jau dygsta voveraitės.
Romas pasakojo, kad miškams prie Žiogelių teko mažai lietaus, todėl grybų mažai. O kai jų mažai, tai ir brangūs. Žemuogės nušalo, bet, žinant vietas, vis tiek įmanoma prisirinkti.
Vyras pardavinėja ir pernykščius džiovintus grybus. Supakuota ne po daug, vienam ar porai kartų į sriubą įdėti, o kainos nuo 9 iki 10 eurų. Perka iš jo ne tik grįžtantys iš Druskininkų į Vilnių poilsiautojai, bet ir patys druskininkiečiai, ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
„Yra raudonikiai, baravykai, voveraitės. Gyventi reikia: vogt nemokam, dainuot nemokam, tai grybaujam. Ko čia tik nebuvo, policija vaikė. O juk automobilių eismui netrukdau, stoviu ne ant plento, o įvažiavime į miško keliuką, kur ir pirkėjai gali saugiai sustoti“, – kalbėjo Romas.
Pastebėjęs, kad apžiūrinėju konservuotą poniabudę, jis kaip mat pradeda pasakoti, kokias gydomąsias savybes žmonės priskiria šiam grybui, bet pats jos vartojimo būdų nepropaguoja: „Susirasite internete ir sužinosite“.
Kainos skiriasi
Po 5 eurus už puslitrį voveraičių arba žemuogių prašo ir kita pardavėja, įsitaisiusi ties Druskininkų savivaldybės Mašnyčių kaimu. Tik Mašnyčiose augintos braškės brangesnės – po 3 eurus už litrą. Paklausta, ar pakelės prekiautojai derina kainas tarpusavyje, ji nė nesistengia slėpti: „Čia jos daugmaž vienodos“.
Sako stovinti toje pat pakelės vietoje beveik ištisus metus. Daugiausiai pirkėjų sustoja savaitgaliais, o darbo dienomis tenka nuobodžiauti.
Artėjant prie Druskininkų savivaldybės ribos su Varėnos rajonu ir įvažiavus į Dzūkijos nacionalinį parką pardavėjų daugėja. Ties Uciekos kaimu bandau kalbinta jauną moterį, bet ji, tarsi užklupta daranti kažką neteisėto, kategoriškai atsisako bendrauti ir užsidaro automobilyje. Pavyksta ištardyti tik voveraičių kainą – tie patys 5 eurai už tokį patį pusės litro talpos stiklainį.
Gerokai už ją šnekesnis Gintautas, prekiaujantis grybais miške, prie Norulių kaimo. Voveraites jis parduoda pigiau – 3 eurai už puslitrį, 6 eurai už litrą. Pusė litro žemuogių – 2 eurai.
„Aš iš Perlojos atvažiavau. Kainos arčiau Druskininkų – kosmosas, per vasarą tokias laiko užsikėlę. Lietaus nėra pas mus, Perlojoje, šeštadienį pirmą kartą per vasarą palijo, bet su ledais. Obelys visos sutraiškytos, daržai išmušti. Pomidorams, agurkams, žirniams – galas. Jei bus toks lietus, tai žemuogėms viskas, patiš“, – guodėsi grybautojas.
Gintautas pastebi, kad geriausiai prekiauti sekasi pirmadieniais, kai savaitgaliniai poilsiautojai išsiruošia grįžti namo iš kurorto į Vilnių.
Janina rado pirmą raudikį
Ties sankryža su keliais į Marcinkonis ir Česukus, prieš pat Merkio slėnį, miško gėrybėmis prekiauja ponia Janina. Vos išgirdusi, kad bendrauja su žurnalistu, ji pradėjo pasakoti tądien radusi pirmą šiais metais raudonikį. Kadangi grybukas dar visai mažas, bus parduotas drauge su voveraitėmis.
Pusę litro voveraičių ji pardavinėja už 5 eurus, bet iškart užsimena, linkusi pirkėjams leisti nusiderėti iki 4 eurų. Didesnio, litrinio stiklainio pradinė kaina – 10 eurų, bet tenka atiduoti ir už 7.
„Dar tik atvažiavau, nes miške labai mėgstu būti. Kėliausi pusė keturių, nes mes ūkiškai gyvenam Marcinkonyse. Sulijo, išdžiūvau ir vėl sulijo. Labai mašalų daug, man du kartus temperatūra buvo pakilusi nuo jų, ištinau, teko gerti vaistus“, – ir džiaugėsi, ir skundėsi moteris.
Janina pardavinėja ir beržines šluotas, kurias riša jos kaimynas ir brolis. Nepaisant skirtingo dydžio, jų kaina – 3 eurai.
Egzotiškiausia jos prekė – beržo grybas. Sako, kad jį perka žmonės, prisiskaitę, kad galima naudoti kaip profilaktikos priemonę nuo opaligės ir netgi onkologinių ligų. Tokią paklausą lemia, kad dalis Janinos pirkėjų yra iš Česukų piramidės vykstantys anapusinių reiškinių entuziastai.
