„Tai dar vienas žingsnis kredito unijų reformos keliu, kuris turėtų sustiprinti kredito unijų pasitikėjimą savo ateitimi ir skatinti jas burtis į centrines kredito unijas. Tai ir priminimas šiam finansų sektoriui, kad centrinės kredito unijos turi tapti labiau integruotos ir kad atėjo metas ruoštis užtikrinti konsoliduotos kredito unijų sistemos veiksmingą veiklą. Taisyklių pakeitimai leis atskiroms kredito unijoms pagerinti kapitalo rodiklius ir lengviau kaupti tvarų kapitalą, kaip siekiama vykdant reformą“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Pakeistose Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo taisyklėse nustatyta, kad skaičiuojant kredito unijų kapitalo pakankamumo normatyvą kredito unijų lėšoms, laikomoms centrinėse kredito unijose, būtų suteiktas 0 proc. rizikos svoris.
Taip pat atsisakyta papildomo kapitalo poreikio apskaičiavimo paskoloms, kurias kredito unijos teikia savo asocijuotiesiems nariams. Kapitalo kaupimą skatinantys pakeitimai bus taikomi nuo 2017 m. birželio 30 d.
Rengiantis kredito unijų reformai, jau atliktas visų kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimams. Vertinimą atliko Lietuvos bankas su nepriklausomais auditoriais. Jo rezultatus Lietuvos bankas ketina paskelbti artimiausiu metu.
Kredito unijų pertvarkai kelią atvėrė 2016 m. Seimo priimti įstatymų pakeitimai, sudarantys sąlygas nuo šių metų steigti naujas centrines kredito unijas. Dabar veikia viena centrinė kredito unija.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. visos kredito unijos privalės būti kurios nors vienos centrinės kredito unijos narėmis, o nepanorusios tęsti kooperacijos principais pagrįstos veiklos – persitvarkyti į komercinius bankus.
Balandžio pradžioje Lietuvoje veikė 72 kredito unijos, jos vienijo per 160 tūkst. narių. Lietuvos centrinei kredito unijai priklausė 61 kredito unija, o 11 kredito unijų dirbo savarankiškai.
