Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas DELFI sakė, kad vis dar Rusijoje galintys dirbti maisto gamintojai dėl nuvertėjusio rublio jaučia mažėjančius pardavimus.
„Nekrito nišiniai produktai, pavyzdžiui, gėrimai ir sausi pusryčiai, o labiausiai krito atskiros įmonės. Tuos produktus, kurie turėjo silpnesnius platintojus, tinklai pastūmė iš lentynų, todėl jie ir krito labiau. Importuojami produktai pabrango, o jeigu pirkėjai juos mažiau perka, jie keičiami kitais, nes prekybos centras nori uždirbti“, - komentavo jis.
Mažiausiai sumenkusią rusų perkamąją galią jaučia tie gamintojai, kurie siūlo nišinius ir į didesnę perkamąją galią orientuotus pirkėjus.
Pasak jo, skirtingų įmonių apyvarta Rusijoje sumažėjo nuo nulio iki 50 proc. Rugpjūtį Rusija uždraudė pagrindinių maisto produktų (mėsos, žuvies, pieno produktų, vaisių, daržovių) importą iš tų šalių, kurios jai taiko sankcijas.
Į draudimą neįtraukto Kėdainių konservų fabriko vadovas Vygantas Vanagas DELFI pripažino, kad per metus įmonės parduodamos produkcijos apimtys Kaliningrado srityje krito 50 proc., Maskvoje taip pat gerokai sumenko. Tačiau jis tai sieja su pasikeitusiu rusų požiūriu į Lietuvą.
„Rublis pastaruoju metu nukrito, o pardavimai Kaliningrado srityje jau gerokai anksčiau pradėjo mažėti. Jeigu tenka asmeniškai susitikti, Rusijos žmonės apie Lietuvą atsiliepia labai blogai. Tačiau aš tvirtai teigti, kad tai yra priežastis, negaliu. Tokie yra mano pamąstymai“, - komentavo jis.
Tuo metu laikinai Lietuvos generalinio konsulo pareigas Kaliningrade einantis Vytautas Umbrasas DELFI sakė, kad po Rusijos įvesto embargo prekių pasiūla ir kokybė parduotuvėse suprastėjo, todėl dalis pasiturinčių rusų atvažiuoja nusipirkti maisto Lietuvoje.
Paaiškino, kodėl atsisako lietuviškų produktų
Apie Rusijos rinkoje patiriamus sunkumus pramonės indekse pripažino du trečdaliai visų Rusijoje dirbančių įmonių.
Tačiau jis nenori sutikti, kad sumažėję pardavimai Rusijoje gali būti kaip nors susiję su rusų požiūriu į Lietuvą.
„Aš manau, kad pirmiausiai tai lemia kritęs rublio kursas, o ne pasikeitusios nuotaikos. Rusijoje yra du turtingi regionai – Maskvos ir Sankt Peterburgo. Juose gyventojų lūkesčiai nėra tokie pesimistiški kaip kituose regionuose. Šie du regionai perka pakankamai daug prekių, nes jų gaunamų pajamų sumažėjimas neatsiliepia kasdieniam vartojimui. Tačiau jeigu pažvelgtume į kitus regionus, taip pat ir Kaliningrado sritį, ten 99 proc. gyventojų pajamos sumažėjo labai stipriai ir žemiau tos ribos, kurią jie išleisdavo kiekvieną mėnesį savo kasdieniams poreikiams patenkinti. Taigi jie riboja savo išlaidas“, - sakė S. Besagirskas.
Pasak jo, lietuviški produktai yra kokybiškesni, tačiau tuo pačiu ir brangesni. Taigi pirmiausiai atsisakoma brangesnių produktų.
„Kai neturi, už ką nusipirkti vienos ar kitos prekės, tada ją keiti pigesne. Juo labiau, kad žirneliai ir majonezas yra labiau prabangos prekės, jų gali lengviau atsisakyti, sunkiau atsisakyti duonos, miltų ar mėsos“, - kalbėjo ekonomistas.
Pašnekovas pripažįsta, kad propagandos Rusijoje yra labai daug ir, pavyzdžiui, turizmo sektoriaus verslininkai nuolat susiduria su klausimu, ar Lietuvoje rusams yra saugu.
„Kažkiek galbūt tai lemia, tačiau nemanau, kad rusai pagal tai renkasi. Juo labiau, jeigu kalbama apie Kaliningrado sritį, kurioje turbūt didžiausias investuotojas yra Lietuva. Ten dirba ir prekiauja daug lietuvių, taigi, manau, kad pagrindinė priežastis yra kritęs rublio kursas, žmonės gauna atlyginimą rubliais, o prasidėjus Rusijos-Ukrainos konfliktui, mano duomenimis, didžioji dalis valstybinio sektoriaus darbuotojų negauna premijų arba gauna jas gerokai mažesnes“, - komentavo jis.
DELFI primena, kad pernai lapkričio 25 d. vienas euras kainavo 44,54 rublius, o šiemet lapkričio 24 d. jis kainavo 55,9 rublius. Taigi jeigu pernai prekė, verta 5 eurų, kainavo 222,7 rublius, tai šiemet maždaug tuo pačiu už ją tenka mokėti 279,5 rublius.
Sūrio važiuoja net į Klaipėdą
Laikinai Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade pareigas einantis Vytautas Umbrasas DELFI taip pat sakė, kad Kaliningrado gyventojai mėgsta lietuviškus produktus.
Pasak pašnekovo, po rugpjūtį Rusijos įvesto embargo, gyventojams maisto produktų pasirinkimas sumenko.
„Tik ką buvau Lietuvoje, netgi sunku lyginti pasirinkimą lentynose Kaliningrade ir Lietuvoje: čia mažesnis asortimentas, prastesni produktai. Dabar yra pasikeitę prekių ženklai, daug kas yra pasikeitę, kartais net sunku suprasti, koks produktas kur gamintas. Tačiau kaliningradiečiai lietuviškus produktus visada vertino. Kai jie jų negali gauti čia, tada važiuoja į Klaipėdą. Aš kalbėjau tikrai ne su vienu žmogumi ir žinau, kad versle dalyvaujantys žmonės, kurie turi visas galimybes važiuoti į kitas šalis, dažnai važiuoja į Klaipėdą ir perka sūrius, kitus pieno produktus“, - pasakojo V. Umbrasas.
Laikinai generalinio konsulo pareigas einantis pašnekovas pripažįsta anksčiau sulaukdavęs kaliningradiečių klausimų, ar Lietuvoje jiems saugu. Tačiau norinčių gauti vizas skaičius nėra sumenkęs.
„Anksčiau kalbėjausi su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovybės vadovu Kaliningrade, kuris ilsėjosi Druskininkuose. Jis tikrai buvo labai patenkintas aptarnavimu. Tokių baimių galbūt jie turi ir dabar, tačiau vizų išdavimas tikrai nesumenkęs“, - kalbėjo jis.
