Vasara pajūrio verslininkams yra proga užsidirbti, tačiau vienas sezonas neleidžia išbristi į skolų: Palangos ir Neringos savivaldybių įmonių, užsiimančių prekyba ir paslaugomis, pradelstos skolos šimtais kartų viršija vidutinius Lietuvos įmonių įsiskolinimus.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Nepadengtų įsiskolinimų kreditoriams turi 20 proc. Palangos ir Neringos savivaldybių įmonių, užsiimančių prekyba ir paslaugomis, o jų pradelstų įsipareigojimų vidurkis sudaro 254 tūkst. Lt.

Tai šimtus kartų mažiau nei šalies vidurkis: Lietuvoje prekybos ir paslaugų įmonių pradelstų skolų vidurkis siekia 1 183 Lt, o viešbučių ir restoranų -  1 233 Lt, rodo DELFI prašymu kreditų biuro „Creditinfo“ pateikti duomenys.

Kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė paaiškina, kas lemia tokį pajūrio verslo skolų vidurkį.

„Didžiausios pradelstų mokėjimų sumos tenka trims Palangos viešbučiams. Pagal įsiskolinimų datą galime spręsti, kad likvidumo problemos atsirado būtent sunkmečiu, kai dėl galimai sumažėjusio lankytojų srauto tapo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus finansų įstaigoms. Kita vertus, tai, kad viešbučiai veikia iki šiol, rodo, kad jiems pavyksta rasti kompromisą su kreditoriais“, - dėsto ji.

Nepaisant trijų didžiausių įsiskolinimų, pajūrio prekybos ir apgyvendinimo paslaugų įmonių pradelstų mokėjimų vidurkis yra 1790 Lt.

Vardija problemas

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas paaiškina, jog Lietuvos pajūrio įmonės susiduria su keliais iššūkiais.

„Pajūryje iš tiesų yra pastebimas reiškinys, kai įmonės yra viena kitai skolingos. Tai reikėtų sieti su struktūrinės paramos projektais, kurių apmokėjimas paprastai šiek tiek atsilieka. Kita tendencija – į nekilnojamąjį turtą pajūryje investavo nemažai nekilnojamojo turto vystytojų, kurie samdė statybininkus ir nepardavę turto negali su statybininkais atsiskaityti“, - sako pašnekovas.

Anot jo, svarbu ir tai, kad Lietuvos pajūryje nekilnojamas turtas buvo labai stipriai nusidėvėjęs, tad investicijos buvo neišvengiamos.

„Dauguma poilsio namų Lietuvos pajūryje buvo statyti sovietmečiu, o rinkoje pagyvėjus turizmui,  gyventojams aplankius užsienio šalis, žmonės nori kokybiškiau ilsėtis ir mūsų kurortuose, tad reikėjo pakelti aptarnavimo lygmenį. Daug nekilnojamojo turto savininkų ryžosi renovacijai, ir, matyt, investicijos ir jų grąža dar nesutapo. Sezonas – palyginti trumpas, veikiausiai, tai ir lėmė padidintą įsiskolinimą rinkoje“, - kalbėjo D. Gedvilas.

Statybos sektoriaus žinovas dėsto, jog statybininkų asociacija yra pateikusi pasiūlymų Finansų ministerijai ir Seimo komitetams, kaip būtų galima padidinti statybos sektoriaus mokumą ir sumažinti pradelstų skolų. Jie siūlė, kad Lietuvoje PVM mokestis būtų mokamas užsakovo, kaip tai daroma Latvijoje, Švedijoje ir kitur, o tai reikštų, jog sąskaitą išrašęs ir pinigų negavęs statybininkas nebūtų skaičiuojamas kaip skolingas mokesčių.

Pajūrio verslininkai: kodėl jų skolos tokios didelės?
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Net jei pinigų statybos įmonė negauna mėnesį, du ar tris, prievolė susimokėti PVM niekur nedingsta: dėl to statybininkai netenka labai daug apyvartinių lėšų. Pajūryje, manau, šios tendencijos yra dar aštresnės“, - dėsto D. Gedvilas.

Kitas pasiūlymas, anot jo, yra mažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį tiems, kurie į jį investuoja. D. Gedvilas sako, jog investuojantiems į NT šis mokestis yra didelė našta: jei objekto vertė 10 mln. Lt, per metus reikia sumokėti 100 tūkst. Lt.

Pajūryje vien vasaros neužtenka

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Darius Miklovas skaičiuoja, jog pajūrio verslininkams vasaros sezono uždarbio nepakanka išgyventi visus metus.

Palangoje yra keli nelabai sėkmingi projektai, nes išplėtoti verslą Palangoje - nelengva. Šiemet vasaros sezonas prasidėjo tik liepą, žmonių nelabai yra, nors visi vasaros sezonui ruošėsi taip, lyg viskas būtų užpildyta. Sunku daryti verslą, kai investuoji daug, o atsiperkamumo nėra: juk iš dviejų mėnesių verslo nepadarysi, reikia mažiausiai 7-ių“, - teigia pašnekovas.

Pasak jo, pajūrio kurortuose daugiausiai investuojama į infrastruktūrą.

„Norime, kad Palangoje poilsiautojų būtų ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Kai infrastruktūra bus sutvarkyta, tada žmonės į pajūrį vyks ne tik tada, kai saulė šviečia - verslą kurti bus paprasčiau“, - mano D. Miklovas.

Aptarnavimo srities žinovas atvirauja, jog verslo sėkmę pajūryje lemia žmonių srautai.

Kreditų biuro vertinimu, Palangos ir Neringos savivaldybių įmonės, veikiančios paslaugų ir prekybos sektoriuje, daugiausiai yra smulkios įmonės, kurių vidutinė apyvarta nesiekia 700 tūkst. litų, o vidutinis darbuotojų skaičius – 9.

Pajūrio įmonių, kurios yra turėjusios bent vieną pradelstą mokėjimą per pastaruosius keletą metų, dalis siekia 69 proc., kai Lietuvoje vidurkis siekia 43 proc. Be to, pajūryje 43 proc. paslaugų, prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių turi žemus kredito reitingus, kai Lietuvos vidurkis siekia 38 proc.

„Kredito reitingus nulemia ne tik įmonių kredito istorija, tačiau ypač svarbūs yra finansiniai rodikliai, neigiamos verslo sąsajos, darbuotojų kaita, taip pat sektorius, kuriame veikia įmonė ir kita informacija“, - komentuoja R. Maskeliūnienė.

Ji atkreipia dėmesį, jog pajūryje pastebėta ir kita su įmonių finansais pastebėta tendencija: šio regiono maitinimo įstaigos ir viešbučiai ypač dažnai pradelsia mokėjimus už autorinių kūrinių naudojimą.

„Nors įsiskolinimų sumos už kavinėse, baruose, restoranuose ir viešbučiuose transliuojamą muziką yra nedidelės ir paprastai neviršija 1000 litų, tačiau tokių skolų periodiškumas ir ilgas uždelsimas skatina ir kitus kreditorius abejoti, ar įmonės tinkamai vykdytų įsipareigojimus“, - pastebi R. Maskeliūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Drabužiais prekiaujantis tinklas H&M pakliuvo į skandalą (25)

Švedijos drabužių gamintojas ir parduotuvių tinklas „Hennes&Mauritz“ savo reklamose daug metų...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: ekonomistai N. Mačiulis ir Ž. Mauricas apie populiariausias Idėjas Lietuvai ekonomikos srityje

DELFI TV konferencijoje dalyvauja banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas ir...

Beveik 10 kartų krito brangesnio lietuviško sviesto pardavimai Saudo Arabijoje (22)

Pabrangęs svietas pristabdė Lietuvos pieno produktų gamintojų eksportą į Saudo Arabiją -...

„Vilniaus prekybos“ plėtra bus agresyvesnė (11)

Vilniuje iškils dar vienas „Akropolis“ , plėsis „ Ermitažas “, „ Maxima “, bus...

„The Grand Founders Day“ nuties tiesesnį kelią startuolių sėkmei

Versliausių Europos šalių dešimtuke Lietuva užima septintąją vietą, todėl nieko keista, kad...

Top naujienos

Dingusio baikerio artimieji imasi šukuoti Trakų apylinkes nuolat atnaujinama  (122)

Baikerio Aivaro Kilkaus artimieji imasi šukuoti Trakų rajono apylinkes, kur gyvena asmuo, įtariamas...

Dėl baikerio dingimo teismas suėmė įtariamąjį, aiškėja naujos detalės atnaujinta 13.49 val. (324)

Kino operatoriaus padėjėju dirbančio baikerio Aivaro Kilkaus dingimo istorijoje – naujos...

Reitingai: smuko D. Grybauskaitės populiarumas, valstiečiai su konservatoriais žengia greta (10)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas rugsėjo mėnesį šiek tiek smuko, o tarp...

Rūmai ant Tauro kalno gali atitekti Azerbaidžanui (4)

Azerbaidžano respublikos ambasada Lietuvoje nusitaikė pirkti buvusių Profsąjungų kultūros rūmų...

Drabužiais prekiaujantis tinklas H&M pakliuvo į skandalą (25)

Švedijos drabužių gamintojas ir parduotuvių tinklas „Hennes&Mauritz“ savo reklamose daug metų...

R. Lukaitytė-Vnarauskienė. Mums trūksta tik tiek (96)

Baltijos šalys , taip pat ir Lietuva, yra pasmerktos būti Šveicarija , visai neseniai pasakė...

Jungtinėje Karalystėje patariama ruoštis blogiausiam (18)

Buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės kabineto narys ragina šalies verslą jau dabar pradėti...

Sovietinį monstrą nori nupirkti ir nugriauti (19)

Jau kitąmet Skaistakalnio parkas sulauks savo renesanso, tačiau parką ir buvusią aviacijos bazę...

Universalios padangos žiemą: specialistų vertinimas – kategoriškas (50)

Artėjant žiemai , vieni vairuotojai jau suskubo pasikeisti vasarinį automobilių „apavą“,...

Šiurpi milijonieriaus įdukros sukelta avarija Ukrainoje: iškėlė naują įvykio versiją tai - „kvailas jaunos mergelės noras“ (80)

Šiurpi avarija Ukrainos Charkovo mieste, per kurią spalio 18 dienos vakarą žuvo penki žmonės,...