Viltis – studentai
Padirbėti keletą mėnesių Neringos ar Palangos kavinėse, restoranuose bei viešbučiuose žmonių nemotyvuoja nei galimybė tuo metu gauti nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą.
Verslininkai pripažįsta, jog potencialūs darbuotojai mieliau žvalgosi į užsienį.
Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė pripažino, kad situacija pastaraisiais metais tik blogėja.
„Mūsų darbdaviams tai kelia daug rūpesčių ir įtampos. Ir po kaimus važinėja, ir į Darbo biržą kreipiasi, ir į profesines mokyklas, kurios rengia turizmo srities specialistus. Žinoma, yra dalis nuolatinių sezoninių darbuotojų, bet ne visi grįžta. Tie, kurie labiau prakutę, išsivažinėjo. Tad didžiausia mūsų viltis – studentai. Tačiau jie įprastai gali dirbti nuo liepos vidurio ir tai faktiškai tik mėnesį. O sezonas prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau“, – kalbėjo pašnekovė.
Moka ne „minimumą“
Pasak I.Baltrušaitienės, trūksta visų grandžių aptarnavimo srities specialistų, pradedant padavėjais ir baigiant viešbučių kambarių tvarkytojais.
„Dar administratoriais kažkiek nori dirbti, tačiau kambarinėmis – nelabai“, – pripažino neringiškė.
I.Baltrušaitienės žodžiais, per vasarą padirbėjus kurorte būtų naivu tikėtis užsidirbti automobiliui ar butui. Tačiau pašnekovė patikino, jog sezoniniams nekvalifikuotiems darbuotojams verslininkai moka tikrai ne minimalius atlyginimus. O kur dar galimybė užsidirbti papildomai, gaunant arbatpinigius.
„Labai dažnai darbdaviai suteikia ir gyvenamąją vietą, ir maitinimą, ir mažiausiai dvi tris savaites moko, tad investicijos, be abejo, didelės. Verslininkai neturi pasidėjęs atskiro pinigų maišo atlyginimams, juos reikia užsidirbti. Teko girdėti studentus kalbant, kad tie, kurie dirba nuoširdžiai, ir mokesčiui už mokslus, ir kitoms reikmėms susirenka“, – dėstė Neringos turizmo ir verslo asociacijos vadovė.
Trūksta traukos ne vasarą
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė taip pat pripažino, jog sezoninio darbo rinkos tendencijos vis labiau kelia nerimą.
„Didelė dalis darbuotojų, kurie žiemą būdavo bedarbiai, o vasarą įsidarbindavo, išvažiavo iš Lietuvos. Tad lieka studentija, tačiau jie į darbus įsilies šiek tiek vėlokai, tai jau kritinė riba, ypač tiems, kurie teikia sudėtingesnes ar aukštesnio lygio paslaugas, nes nebelieka laiko apmokymams“, – teigė pašnekovė.
Jos tikinimu, kadangi Palanga yra iš turizmo gyvenantis kurortas, pirmiausia reikėtų spręsti sezoniškumo problemą.
„Bet koks išmanesnis, gudresnis darbuotojas siekia susirasti darbą, kuris duotų nuolatines garantuotas pajamas. Devynių mėnesių atostogų yra per daug arba tokiu atveju algos turėtų būti visiškai kitokios, kad žmogus per sezoną pakankamai užsidirbtų. Mažėjant sezoniškumui, natūraliai atsirastų nuolatinio nesezoninio darbo vietų, ir tai sulaikytų žmones Palangoje. Kitokiu atveju darbuotojų problema tik gilės“, – įsitikinusi G.Kvedaravičienė.
Komentaras
Petras Rupšys, įdarbinimo agentūros „Skanlika“ direktorius
Tenka pripažinti, jog kasmet ši problema aštrėja. Mūsų verslininkai iš dalies yra nelygioje konkurencinėje pozicijoje, palyginti su kolegomis užsienyje. Graikijoje, Ispanijoje, kitose Pietų Europos šalyse sezoninių darbuotojų atlyginimai, žinoma, ne tokie, kad per sezoną būtų galima užsidirbti naują automobilį, tačiau bet kokiu atveju didesni nei Lietuvoje. Tad kiekvienas paskaičiuoja, kur jam labiau apsimoka dirbti – gimtinėje ar užsienyje. O sienos dabar atviros, daugelis svetur turi draugų, pažįstamų, giminių, galimybės plačios. Mūsų įmonė labiau specializuojasi užsienio darbo rinkoje ir, kalbant apie aptarnavimo sritį, dažniausiai sezoniniams darbams ieškoma viešbučių valytojų, administratorių, animatorių. Jauni žmonės, pasirinkę sezoninį darbą užsienio kurortinėse vietose, iš darbdavio gauna maitinimą ir apgyvendinimą, todėl gali ne tik užsidirbti, bet kartu ir pailsėti, pakeliauti, praplėsti akiratį. Kelionę darbdavys dažniausiai apmoka, jei jaunas žmogus visą sezoną gerai atliko savo darbą. Manau, kad jei atsiranda vis mažiau norinčiųjų padirbėti mūsų kurortuose, reikėtų jaunimo atrankai skirti daugiau dėmesio, supažindinant su konkrečia darbo vieta ir sąlygomis, išsiaiškinant jų lūkesčius ir galimybes. Jei jaunas žmogus motyvuotas, turi tikslą užsidirbti, yra komunikabilus, pareigingas ir supranta, kad atlyginimas mokamas ne už tai, kad atėjo į darbą, o už rezultatą, gali neblogai užsidirbti ir mūsų kurortuose. Jei tokių žmonių šį sezoną pavyktų pakankamai surasti ir darbdaviai mokėtų sutartą atlyginimą, darbo jėgos stygiaus problema, manau, gerokai sumažėtų. Su panašiomis problemomis susiduria ir aptarnavimo srityje dirbantys ES šalių verslininkai. Vienas būdų spręsti problemą – liberalizuoti vietinę darbo rinką ir supaprastinti įsidarbinimo galimybes žmonėms iš trečiųjų šalių: išduoti jiems darbo vizą, tarkime, trims keturiems mėnesiams.
