JAV federalinio atsargų banko, Japonijos bei Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai, atsižvelgdami į vangų augimą, žemą infliaciją bei žemas palūkanų normas, pareiškė, kad ekonomikos palaikymo priemonės per monetarinį-kreditinį skatinimą gali neduoti norimų rezultatų, jeigu šalių lyderiai neįsikiš ir nesiims ryžtingesnių veiksmų.
Norint paskatinti gamybos efektyvumą ir ūkio augimą JAV bei Europoje, siūlomas platus priemonių spektras – nuo imigracinės reformos Japonijoje iki struktūrinių pokyčių.
Finansų reguliavimo situacijų pareigūnai tvirtina, kad be tokių priemonių bus sunku įtikinti rinkas ir namų ūkius ryžtis teigiamoms permainoms ir pagerinti nuotaikas tam, kad viso pasaulio mastu ekonominiai rodikliai būtų geresni, teigia daugelis ekonomistų.
Per šeštadienį vykusį posėdį toks infliacijos bei kitų ekonomikos aspektų prognozių blogėjimas buvo įvardinta kaip pagrindinė problema, apsunkinanti finansų priežiūros institucijų atstovų pastangas siekti infliacijos tikslinių rodiklių bei temdanti perspektyvas Japonijoje bei Europoje.
„Nuo 2007 metų mes stebime nebrandžias ir neryžtingas struktūrines reformas“, – sakė ECB vykdomojo komiteto narys Benoit Coeure.
Japonijos centrinio banko vadovas Haruhikas Kuroda tikino reguliariai svarstantis su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe politiniu požiūriu svarbias permainas, kurios paskatintų augimą; šalies ūkis, naujausiais duomenimis, kasmet ūgteli vos po vieną procentą.
JAV federalinio atsargų banko pirmininkė Janet Yellen baigiamąją savo pasisakymo dalį skyrė fiskalinėms ir struktūrinėms priemonėms, kurios, jos nuomone, turėtų padėti ekonomikai. Mokestinė politika nebuvo oficialiai įtraukta į konferencijos darbotvarkę, bet tapo neatskiriama dialogo dalimi.
