ELTA: Už kokią pinigų sumą ir kokiose srityse Lietuvos įmonės atlieka darbų krašto apsaugos sistemai?
A. BRAZAUSKAS: Praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija su Lietuvos ir užsienio firmomis sudarė 253 mln. litų vertės sutarčių. Daugiau kaip pusantro šimto šalies bendrovių vykdė statybos darbus, pateikė maisto produktų, aprangos, avalynės, ekipuotės, atributikos, organizacinės bei kompiuterinės technikos, kainavusios 102 mln. litų. Beje, Lietuvos įmonės aprūpina karius visa reikalinga apranga, apavu - nuo kepurės iki batų raištelių.
Šiemet ministerija planuoja sudaryti sutarčių su Lietuvos ir užsienio firmomis už 261 mln. litų. Jau dabar Lietuvos firmos vykdomų darbų bei tiekimų kaina siekia 112 mln. litų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tik Lietuvos įmonės gauna statybos darbų užsakymus, tiekia aprangą, avalynę, atributiką. Be to, kariuomenės reikmėms Lietuvoje perkama dalis reikalingų šaudmenų bei metalo gaminių.
Galiu išvardinti daugybę įmonių, kurios atlieka Krašto apsaugos ministerijos užsakymus. Pavyzdžiui, karišką aprangą gamina Lietuvos tekstilės institutas, "Šatrija", "Utenos trikotažas", "Sparta", "Silvos trikotažas", "Alytaus tekstilė" ir kitos. Neperšaunamas liemenes ir šalmus tiekia Lietuvos tekstilės institutas, karišką ekipuotę ir atributiką - "Vilga", "Skalmantas", "Suvenyras". Batus - bendrovės "Sabalin" ir "Sidabrinė kurpaitė". Sausus maisto davinius - "Pakma".
ELTA: Paprastai valstybė, įsigydama ginkluotę užsienio šalyse, siekia pasirašyti tokias pirkimo sutartis, kuriose numatoma dalį gamybos ar ginkluotės aptarnavimo darbų atlikti pirkėjo šalyje. Kiek įmonių ir kokiose srityse buvo įkurta Lietuvoje?
A. BRAZAUSKAS: Krašto apsaugos ministerija deda pastangas, kad užsienio tiekėjai investuotų į Lietuvos pramonę. Taikant užskaitas, Švedijos bendrovė "Bofors" investavo į Panevėžio įmonės "Stigma" gamybos plėtrą - sukurta 16 naujų darbo vietų. Kauno įmonėje "Elsis" surenkamos JAV bendrovės "Harris Corporation" radijo stotys, kurių pirko ministerija. Kariuomenės sraigtasparniai remontuojami Kauno "Helisotoje", šautuvų M14 modernizacija užsiima "Pergalės koncernas" ir panašiai. O bendrovėje "Stigma" gaminamos šaudmenų dėtuvės yra ir eksportuojamos.
Manau, kad taikant užskaitas galima dar geriau panaudoti Lietuvos pramonės potencialą įsigyjant ginkluotės bei karinės technikos.
ELTA: Kiek Lietuvos mokslo įstaigų dalyvauja NATO programose ir kiek jų įtraukta į NATO užsakymų vykdymą?
A. BRAZAUSKAS: Krašto apsaugos ministerija remia programą "Moksliniai tyrimai krašto apsaugai: mokslo tyrimų ir technologijų plėtra 2001-2003 metais". Per trejus metus keturių mokslo centrų plėtrai planuota skirti 14 mln. litų.
Sudarant šią programą buvo nutarta, kad neverta lėšų skaidyti daugeliui smulkių projektų, o naudingiau sutelkti tarptautinį pripažinimą pelniusių tyrimų paramai. Programos lėšas numatoma investuoti į lazerių, jutiklių, biotechnologijos ir kitų tyrimo sričių centrų plėtrą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Lazerių centrui modernizuoti jau išleista apie 3 mln. litų.
Atkreipčiau dėmesį į tai, kad vis daugiau Lietuvos mokslininkų įtraukiama į NATO programą "Mokslas taikai". Šiuo metu Vilniaus universiteto, Puslaidininkių fizikos instituto bei Biotechnologijos instituto mokslininkai kartu su kitų šalių specialistais dalyvauja šešiuose tarptautiniuose projektuose.
Šiems projektams vykdyti NATO skiria apie 6 mln. litų - vidutiniškai po milijoną litų kiekvienam projektui. Kai Lietuva taps NATO nare, mūsų mokslininkai galės konkuruoti ir dėl dalyvavimo uždarose NATO programose.