Eurostato duomenimis, mokesčių ir BVP santykis Lietuvoje pernai buvo 30,5 proc. ES vidurkis siekė 40,3 proc.
Ekonomistų teigimu, šį rodiklį daugiausia lemia mokesčių struktūra ir šešėlinės ekonomikos lygis.
Mokesčių ir BVP santykis mažesnis nei Lietuvoje buvo trijose šalyse – Airijoje (23 proc.), Rumunijoje (27,1 proc.) ir Bulgarijoje (29,9 proc.).
Aukščiausias rodiklis buvo Prancūzijoje (48,4 proc.), Belgijoje (47,2 proc.) ir Danijoje (45,9 proc.).
Eurostato duomenimis, pagal santykinį pajamų ir turto apmokestinimą Lietuva užima trečią vietą nuo pabaigos. Šių mokesčių ir BVP santykis pernai buvo 5,7 proc., o ES vidurkis siekė 13,2 proc.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta politinės diskusijos, ar su kitų metų biudžetu kartu priimti mokesčių pakeitimus, siekiant surinkti daugiau lėšų į biudžetą.
Mažesnių mokesčių šalininkai teigia, kad jie Lietuvai kaip periferijos valstybei padeda pritraukti investicijų ir konkuruoti su stipresnėmis ekonomikomis, skatina darbo vietų kūrimą. Kritikai teigia, kad dabartinė mokesčių struktūra lemia mažą biudžetą, menkas socialines išlaidas, o tai skatina pernelyg didelę pajamų nelygybę. Daug diskusijų kelia ir įvairios mokesčių išimtys.
Europos Komisija taip pat ragina Lietuvos valdžią turi dėti papildomai pastangų kovoti su šešėliu, nes mokestinės prievolės vykdomos palyginti prastai.