Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas.
Minimalią algą darbuotojams mokantys darbdaviai teigia priversti taip pasielgti. Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna 20,8 proc. dirbančių asmenų. 280 tūkst. šalies gyventojų oficialiai uždirba dar mažiau nei nustatytas minimumas.
"Darbuotojams didesnė alga - puiki žinia. Bet mums, darbdaviams, reikia ieškoti, iš kur paimti papildomų pajamų", - aiškino Kaune įsikūrusios valymo paslaugų bendrovės "Vitaresta" vadovė Rasa Janušienė. Darbo užmokestis sudaro apie 60-70 proc. šios bendrovės paslaugų savikainos. Todėl apie 700 darbuotojų turinti įmonė jau informavo klientus, kad paslaugos brangsta 5 proc.
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius abejoja tokių darbdavių nuoširdumu.
"Žmonės dėl to ir emigruoja, kad jiems darbdaviai siūlo 600 litų į rankas", - piktinosi J. Guzavičius.
Pramonininkų atstovo nuomone, minimali alga Lietuvoje turėtų siekti bent 1 000 litų. Jo neįtikina argumentai, kad konkurencija paslaugų rinkoje neleidžia darbdaviams kelti atlyginimų.
"Nors turėčiau ginti verslininkus, man gėda dėl to, kad didžiųjų miestų įmonėse darbuotojams mokamos minimalios algos. Net kai kurių koncernų darbuotojų vidutinė alga yra mažesnė nei minimumas. Tegul jie nepasakoja pasakų", - kalbėjo J. Guzavičius.
Jis sutiko, kad mažesniuose miestuose minimalios algos kilstelėjimas gali būti skausmingas darbdaviams. Bet tik ne didmiesčiuose, kuriuose aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos.
