Lietuvos banko duomenimis, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje pirmąjį ketvirtį sudarė 14 proc. Infliacija gegužę buvo pasiekusi beveik 19 proc. Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ paaiškina, kad nors darbo užmokestis yra vienas iš sąnaudų komponentų, šiuo metu aukštą infliaciją lemia kitos priežastys. Tik tai nereiškia, kad reikėtų nevaldomai didinti algas.
„Jei darbo užmokestis pakyla, mes privalome griežčiau revizuoti savo kainas, išskyrus vieną tokį atvejį, jei paklausa yra auganti ir, jei našumas yra augantis. Jei paklausa ir našumas auga, tai augantys darbo užmokesčiai mums ne problema. Uždirbame tą patį ar net didesnį pelną, palikdami ir tuos pačius aukštesnius darbo užmokesčius, sugeneruodami papildomas pajamas per didesnį sandorių skaičių.
Tam, kad paneigtume, ar čia turime darbo užmokesčio nulemtą infliaciją, turėtume pasižiūrėti į mažmeninės prekybos apyvartą. Jei paimtume laikotarpį 2016-2017 metų su 2014-2015 m., mažmeninė prekyba Lietuvoje išaugo 11,8 proc. 2018-2019 m. lyginant su 2016-2017 m. – 11,9 proc. O 2020-2021 m. lyginant su 2018-2019 m. turime 12 proc. prieaugį. Visumoje, jei mes paimtume labai ilgą laiko tarpą, tai apie 11-12 proc. augimas stebimas kurį laiką.
Jei jis būtų aukštesnis, tada būtų galima įtarti, kad darbo užmokestis galbūt yra įdėjęs savo indėlį. Tačiau dabar turime griežtai sąnaudų nulemtą infliaciją. Tai nereiškia, kad turime pilnai atverti rankas darbo užmokesčio augimui. Ar mes paimsime žaliavų sąnaudas, ar darbo užmokesčio sąnaudas, visa tai daro įtaką produkto kainai. Jei turime rimtas problemas su tuo, kad pas mus žaliavos ir komponentai yra brangstantys, vienas iš taupymo kanalų visada yra darbo užmokestis. Išaugusi kaina smukdo jos konkurencingumą, mūsų prekių konkurencingumas smunka tarptautinėse rinkose, tose šalyse, kur infliacija mažesnė. Jos sugeba pastatyti tas prekes į rinką gerokai už konkurencingesnę kainą“, – paaiškina ekonomistas.
Tad rizika, anot A. Bartkaus, yra visai šalia ir gerų žinių įmonėms nėra.
„Turime nedarbą 6,2 proc. Jis nėra labai didelis, maždaug sutampantis su ES vidurkiu, bet jis ir nėra mažas. Prie mūsų ekonomikos augimo tempų turėti 6,2 proc. yra daugoka. Nepaisant to, turime didelę problemą su struktūriniu nedarbu. Pas mus egzistuoja poreikis vieniems gebėjimams, o pasiūla – visiškai kitų gebėjimų. Tada turime labai didelę įtampą darbo rinkoje. Įmonės labai sunkiai atsilaikys spaudimui didinti darbo užmokestį, nes jei nedidins, jie praras šituos darbuotojus, jie nueis pas konkurentus, kurie priims sprendimą mokėti didesnį darbo užmokestį. Lygiai taip pat neišvengiamai tai tempia po savimi tą laviną, kaip išlaikyti konkurencinį pranašumą.
Padėtis tikrai įtempta. Ką turi užduoti sau ir Vyriausybė, ir visi kiti, ieškoti būdų kanalų, kaip tą infliaciją pažaboti“, – sako VU ekonomistas.
Verslas mato artėjantį nuosmukį
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas laidoje pasakojo, kad pastaruosius kelis metus pramonėje jau matyti stojančios investicijos. Viena priežasčių – reikalingų specialistų trūkumas.
„Labai svarbu žiūrėti, kas už skaičių slypi. Juk vidutinis Nemuno gylis yra apie 1,5 m, bet pabandyk tą upę perbristi. Velnias slypi detalėse. Esama situacija, nelabai atsimenu panašios, tiek sukritusių stambių didelių faktorių į vieną krūvą, buvo prispausdinti tiek pinigų rinkoje, prileista iš malūnsparnio, visi tapome turtingi. Spėta, kad infliacija bus baisi, nespėta, kad tokia, bet pasirodė dar didesnė.
Turim karą, turim užblokuotas žaliavas, sutrūkinėjusias tiekimo grandines. Vieni sektoriai iš to pelnosi, dauguma iš jų kenčia, kai kurie iš viso ant bankroto ribos, tą apibendrinimą padaryti, kaip tie atlyginimai augs, ar ne reikėtų žiūrėti kiekvieną įmonę, regioną, sektorių. Norime šiokio tokio atokvėpio. Supraskite mane teisingai, tas nusileidimas turėtų būti kuo švelnesnis, juk nenorėtume, kad žiema tęstųsi penkis metus. Kaip ir gamtos cikluose yra pakylimai ir nuosmukiai, o paskutinis pakylimas tęsėsi dešimt metų. Natūralu, kad reikia persižiūrėti“, – sakė M. Gudas.
Pašnekovo teigimu, artėjantis nuosmukis buvo matomas, kai tik prasidėjo karo veiksmai. Užsakymų skaičius jau sumažėjęs.
„Signalizuoja, kad įmonės ir žmonės nebebus pajėgūs mokėti tokios kainos už produkciją ir jei laivą pastatyti kainavo šimtą mln. eurų, šiandieną dėl metalų pabrangimų jis du šimtus mln. kainuoja. Investuotojas sako aš palauksiu, kol ta metalo kaina nukris. Juo labiau, kad dabar centriniai bankai pradėjo kelti palūkanas labai sparčiai, tai dar ir kreditas prisideda, nes nė vienas laivas nėra perkamas už grynus pinigus, jis perkamas už skolintas lėšas, tai labai teisingas laikas investuotojui palaukti. Jei jis neinvestuoja, ekonomika nesisuka, ateina nuostolis“, – teigia M. Gudas.
Siūlymas kovai su infliacija – didinti NPD
Lietuvos bankas siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) didinti iki 867,67 euro, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad didinimą reikėtų atidėti arba išskaidyti dalimis dėl neapibrėžtos situacijos rinkoje.
Verslininkų atstovas „Delfi“ teigia, kad MMA didinimas nėra problema Vilniuje ar Kaune, tačiau sunkumai užgrius regionuose esančius verslus.
„Matydamas, kiek įvairių verslų yra regione, net ir šiandieninė kartelė jau per aukšta ir sukėlė tam tikras pasekmes: darbo vietos mažinamos, atleidinėjami žmonės, bando optimizuoti, išgyventi. Aš šioje vietoje būčiau labai atsargus, reikia išmintingai prie to klausimo prieiti, nes tų malkų priskaldyti galime labai greitai“, – sako M. Gudas.
A. Bartkus teigia, kad infliacija pagrinde sukelta energinių išteklių kainų šoko, tiekimo grandinių sutrūkinėjimo, karantino Kinijoje. Tačiau gyventojams padėti susidoroti su infliacija geresnis būdas būtų ne didinti MMA, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
„ MMA ir didina tuo tikslu, kad silpniausia visuomenės grandis irgi išlaikytų kaip įmanoma mažiau smukusį vartojimą. Tas kanalas ir poveikio priemonė yra per neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis verslui nekainuoja nieko, sąnaudos nepasikeičia, nesi spaudžiamas peržiūrėti kainos, tuo tarpu žmogus, tavo darbuotojas, kišenėje turi daugiau grynų. Tačiau tai kainuoja valstybei, per surenkamumus pajamų mokesčius.
Kitaip tariant, Vyriausybė privalo tokiu atveju skolintis ir tai, esant tokioms sąlygoms, labai netgi pagrįstas argumentas skolintis, nes mes negalime leisti infliacijai užbujoti. Antraip kirs mums per investicijas. Investuotojas, kai rinksis, kur atidaryti gamyklą, ar Lietuvoje, kur aukšta infliacija, ar šalį, kur žema, pasirinks kitą šalį, nes ten didesnė sąnaudų kontrolė. Skolintis ir didinti NPD, susitaikyti, kad biudžeto pajamos bus mažesnės, šioje neeilinėje situacijoje yra pateisinama“, – tikina jis.
Seime ir Vyriausybėje jau vyko diskusijos dėl NPD didinimo, buvo siūlymų jį prilyginti MMA, tačiau Vyriausybė šio sprendimo atsisakė, nes tai lemtų per dideles biudžeto prarastas pajamas. Skaičiuota, kad nebūtų surenkama 550 mln. eurų. Ekonomisto teigimu, nes didėjant palūkanoms skolintis šiam tikslui yra pateisinama.
„Palūkanos bus didesnės nei buvo, bet jos nebus tokios, kaip buvo 2008 m. Mes tiesiog pripratome prie labai mažų palūkanų, tai ir savotiškai visada yra blogis. Nes jos priverčia žmones priimti neracionalius sprendimus, o Vyriausybė, kada skolinamės labai pigiai, pinigus dalinti į kairę ir į dešinę, įvairiems fantastiniams projektams. O šioje vietoje reikės labiau pasverti, abiem kojom atsistoti ant žemės. Mums užduotis per šį sunkų laikotarpį pereiti neįbrendant į recesiją“, – komentavo A. Bartkus.
Vis dėlto jis pats nesitiki, kad Vyriausybė ryšis tokiam sprendimui. Tikėtina, kad bus padidinta MMA.
„Tikrai turime įtemptą situaciją valstybėje, jei kas man duotų spėti, kaip pasielgtų Vyriausybė, tai greičiausiai, kad padidins MMA. Jų argumentas, nevilioja didesni proc. skolintis. Reiškia, ar tik nedaug padidins NPD, arba paliks ramybėje, bet MMA tikrai padidins ir bus einama kompensavimo linkme.
Jei mūsų įmonės iš tiesų susidurs, kad paklausa mūsų gaminamoms prekėms tarptautinėse rinkose smuks, tai darbo užmokesčio spaudimas nori nenori vers tikrai didinti kainas, kas tada taps jau tikrai papildomu akseleratoriumi kainų augimui. Tai kas prasidėjo dėl žaliavų krizės, pas mus pavirs į kainų augimą, kuris dalinai bus dėl darbo užmokesčio“, – sako jis.
LPK viceprezidentas M. Gudas paminėjo, kad norint išlaikyti verslo konkurencingumą reikėtų įvesti reinvestuojamo pelno mokesčio lengvatą.
