Bauda – nuo 144 iki 24 tūkst. Eur
VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius sakė, kad šiandien institucija turi vėliau paimtų tyrimų rezultatus, o jose matyti, kad mėsa šiandien parduotuvėse yra saugi.
„Galima konstatuoti, kad šiai dienai buvo paimta daugau kaip 150 laboratorinių mėginių. Jie buvo paimti iš visų etapų, nuo skerdimo iki išpjaustymo.
Galima konstatuoti faktą, kad tuose 150 mėginių nebuvo nustatyta saugos neatitikimų, galime pabrėžti, kad šiai dienai visa šviežia mėsa esanti „Maxima“ prekybos centruose yra saugi ir kokybiška“, – apie šiandien prekyboje esančią produkciją sakė specialistas, tačiau pabrėžė, kad užkratas galėjo būti nerastas dėl per vėlai apie užkratą pranešusio prekybos centro.
Bendrai vertindamas situaciją M. Staškevičius sakė, kad galima daryti išvadą ir konstatuoti faktą, jog anksčiau prekyboje buvusi mėsa tikrai buvo užteršta, o tarša atėjo iš įmonės „Biovela“. VMVT remiasi „Maximos“ pateiktais protokolais, kadangi didžioji dalis mėsos produktų buvo sunaikinta. Konferencijos metu nurodyta, kad iš viso užteršta buvo apie 20 tonų mėsos, o „Maxima“ buvo pranešusi, kad sunaikino visą turėtą mėsą, apie 160 tonų.
„Ji buvo užteršta patogenais, salmonelėmis“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai galėjo lemti ir žmogiška ar higienos klaida.
M. Staškevičius kalbėjo, kad remiantis „Maximos“ pateiktais protokolais, daroma prielaida, jog salmonelė į mėsą pateko „Bioveloje“ pakavimų metu. Kaip užkrėstas produktas, paminėta supakuota kiaulienos sprandinė.
„Atsakomybę turėtų prisiimi abi įmonės, nes „Maxima“ nustatyti trūkumai buvo atsakomumo trūkumai. Abi (įmonės- red.) pasielgė netinkamai. „Maxima“ mūsų neinformavo“, – sakė jis.
Dėl tikslių sankcijų, kas laukia įmonių, kaip tikino direktoriaus pavaduotojas, sprendimas bus priimtas kiek vėliau. Kol kas, kaip prasitarė, bauda gali siekti nuo 144 iki 24 tūkst. Eur. Pasak jo, baudos gresia tiek „Maximai“, tiek „Biovelai“, nes abi įmonės elgėsi netinkamai. Procesas esą gali užtrukti apie pusmetį.
Anot jo, „Maximos“ delsimas informuoti apie nesaugią mėsą parduotuvėse yra netoleruotinas, todėl už tai turi būti baudžiama griežčiau.
„Tas neinformavimas ir delsimas iš mūsų pusės yra tikrai netoleruotinas. Mes visą laiką deklaruojame ir sakome, kad tai yra negerai ir sugriežtinsime ateityje sankcijas. Padidinsime baudų, sankcijų skaičių ir ateityje, jei tokios įmonės nepraneš apie nesaugius maisto produktus, bus galvojama apie tokių tokių įmonių stabdymą arba uždarymą“, – kalbėjo jis.
M. Staškevičiaus teigimu, maksimali bauda skiriama, kai miršta žmogus. Šiuo atveju, jei salmonelioze užsikrėtęs žmogus būtų miręs, tuomet „Maximai“ būtų skirta maksimali bauda. Bet vis dėlto jis pridėjo, kad šįkart šnekama apie „tūkstantines baudas, o ne šimtines“.
„Biovela“: negalima teigti, kad tarša iš mūsų įmonės
„Šiandien nebėra konkrečių partijų, apie kurias kalbama. Todėl teigti, kad jos iš mūsų įmonės iškeliavo užterštos, negali niekas. Salmonelė gamtos dalis ir jos gali atsirasti bet kurioje grandinės dalyje, kuri tęsiasi nuo augintojo iki parduotuvės lentynos. Šimtu procentu nustatyti, kurioje vietoje atsirado tarša, sudėtinga“, – Delfi komentavo Audrius Kantauskas, „Biovela Group“ gerneralinis direktorius.
Jis vardina ir šią grandinę: ūkis, transportas iki gamyklos, kur praeina daug apdirbimo etapų, tada vežama į centrinius sandėlius ir iš ten paskirstoma po konkrečias parduotuves. Iš gamyklos mėsa vežama tiek sufasuota, tiek nefasuota. Priklauso nuo produkto.
„Mes, kaip gamintojai, viską atlikome pagal ES nustatytus teisės aktus. Mus nuolat tikrina Vlastybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai įprastinis darbas. Mes per metus turime atlikti apie 360 tyrimų, mes per 2019 m. ir šių metų pradžią atlikome beveik 2000 tyrimų, skirtų salmonelai ir kitai taršai nustatyti. Pernai nustatyti du salmonelos atvejai. Mėsa iš karto buvo utilizuota“, – koks kontrolės lygis aiškina A. Kantauskas ir sako, kad įmonei tai svarbu ir svarbiausia gerai veikianti savikontrolės sistema, nes nė viena įmonė nėra apsaugota nuo tokios taršos.
A. Kantauskas sako, kad VMVT rekomendavo papildomai dezinfekuoti įrengimus, tai bus atliekama dažniau nei iki šiol, peržiūrėti naudojamas priemones. Jei per mėnesį įmonė atlikdavo 140 tyrimų, nors privaloma 30, dabar atliks 500 tyrimų. Bendrovei per mėnesį tai kainuos papildomai 10 tūkst. eurų.
„Europoje partneriai, su kuriais dirbame, į šią situaciją žiūri keistai ir nesupranta, kam sureikšminti tokį atvejį. Jie supranta, kad toks užkratas gali atsirasti visoje grandinėje. Pardavimai nekrenta“, – sako A. Kantauskas.
„Maxima“: pagal VMVT klientų informuoti nereikia
„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė dar kartą tikino, kad dabar mėsą pirkti parduotuvėje yra saugu, o tarša atsirado ne pas juos.
„Šiandien sulaukę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų tyrimų rezultatų galime dar kartą užtikrinti – „Maximos“ parduotuvės ir cechai nėra mikrobiologinės taršos šaltinis. Kaip savo spaudos konferencijoje pabrėžė ir VMVT, pirkti mėsą „Maximos“ parduotuvėse yra visiškai saugu.
Maisto sauga ir kokybė visada buvo, yra ir bus mūsų veiklos prioritetas, nepaisant patiriamų nuostolių masto. To pavyzdys – vasario 7 dienos sprendimas pašalinti visą šviežią mėsą ir jos marinuotus pusgaminius iš prekybos, reaguojant į pasikartojančius tyrimų rezultatus, kurie rodė mikrobiologinę taršą iš „Biovelos“ gaunamoje žaliavoje ir vakuumuotose prekėse“, – pranešime spaudai cituojama V. Drulienė.
V. Drulienė susirinkusiems žurnalistams pasakojo, kad šiuo metu parduotuvėse nėra prekiaujama „Biovelos“ produkcija, bet tiekimą svarstoma atnaujinti.
Ji taip pat pridėjo, kad pagal VMVT reikalavimus pirkėjai neprivalo būti įspėjami dėl nesaugios mėsos.
„Pagal VMVT klientų informuoti nereikia, reikia tą likutį utilizuoti prekybos tinkle ir dezinfekuoti visus cechus. O visiems klientams, kurie pirko ir ateityje pirks, tai pagal visas higienos normas reikia pilnai išvirti ir iškepti, nevalgyti pusžalės mėsos. Termiškai apdorojus produktą salmonelės rizika visiškai pradingsta. Iš tiesų patys fiksuojame, kad buvo kelios partijos su užkratu ir dalis pirkėjų nusipirko ir, galbūt, mes patys nusipirkome. Tikrai nenutiko nė vienas atvejis, kad būtų fiksuota sveikatos sutrikimų“, – teigė V. Drulienė.
Ji pridėjo, kad masiškai klientai negrąžino nupirktos mėsos – sulaukta apie keliasdešimt prašymų grąžinti pinigus. Mėsos pardavimai pastarosiomis dienomis „Maximoje“ krito, tačiau anot V. Drulienės įtakos galėjo turėti tai, kad produkcija buvo utilizuota, tad ir pasiūla buvo sumažėjusi.
V. Drulienė taip pat teigia, kad bendrovė pripažįsta laiku neinformavusi VMVT, susimokės paskirtą baudą ir stengsis, kad ateityje baudų nebesulauktų.
„Mes pripažįstame, kad tikrai neinformavome apie tris atvejus VMVT, pripažįstame, kad turėtume tą daryti savalaikiškai ir nuo šiol taip ir elgsimės“, – teigė ji.
Pardavė 11 tonų
DELFI primena, kad prekybos tinklas „Maxima“ praėjusį penktadienį kilus įtarimams dėl mikrobiologiškai užterštos mėsos sustabdė prekybą šviežia mėsa. Šeštadienį prekyba buvo atnaujinta.
ELTA teigimu, pirmadienį VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius sakė, kad tarnyba, atlikusi „Maximoje“ parduodamos mėsos ir pusgaminių patikrinimus, aptiko taršos bei užfiksavo atsekamumo trūkumų.
Jis taip pat pridūrė, kad „Maxima“ apie nesaugius produktus žinojo vasario 3 dieną, bet tarnybą informavo tik vasario 7 dieną. Prekybos tinklas „Maxima“ teigė, kad apie pirmuosius mėsos savikontrolės tyrimo rezultatus neinformavo VMVT, nes vasario 2 dieną jau buvo priimtas sprendimas uždaryti cechą.
Laidoje „Delfi diena“ vėliau „Maximos“ komercijos direktorė Vilma Drulienė sakė, kad iš viso užterštos mėsos buvo parduota 11 tonų, o dar 160 tonų – sunaikinta. Bendrovė dėl to patyrė 0,5 mln. Eur nuostolių.
Pačios „Biovelos“ atstovai teigė, kad užteršta mėsa pateko tik į prekybos tinklą „Maxima“.
„Padarę atsekamumo tyrimą įsitikinome, kad galimai užteršta žaliava nebuvo tiekta jokiems kitiems klientams (išskyrus „Maximą“ – BNS) ir nebuvo naudojama kitų mėsos gaminių gamyboje“, – BNS komentavo „Biovela Group“ vadovas Audrius Kantauskas.
Taip pat bendrovės buvo pabrėžta, kad salmonelės ypač greitai dauginasi netinkamoje temperatūroje laikomoje arba nehigieniškai tvarkomoje mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje ar pieno produktuose ir iš jų pagamintuose patiekaluose.
