Tyrimo duomenimis, rugpjūtį šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius), šeši iš dešimties (59 proc.) respondentų nurodė, kad ji paskutiniu metu nepasikeitė, o kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu blogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su apklausa prieš du mėnesius (birželį), 5 proc. punktais padaugėjo atsakiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis pagerėjo, o, lyginant su situacijos vertinimu prieš metus (2018 m. rugpjūtį), nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 11 proc. punktų (tada 33 proc. nurodė, kad šeimos finansinė padėtis blogėja).
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pagerėjo, dažniau atsakė respondentai iki 50 metų, su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1200 eurų), specialistai ir tarnautojai bei vadovai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Apklausa vyko 2019 metų rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
