Švedijos prekybos ir investicijų tarybos vadovas Centrinei ir Rytų Europai Mantas Zalatorius primena, jog po ekonominio sunkmečio skaičiais buvo galima pamatyti, kaip sumažėjo švediško verslo susidomėjimas Lietuva. Dabar investuotojų dėmesį bandoma susigrąžinti.
„Prekyba yra kaip važiavimas autostrada Vilnius – Kaunas. Jeigu mes norime, kad mūsų integracija didėtų, mes privalome užtikrinti srautą į abi puses: kuo daugiau Lietuvos įmonių eis į Švedijos rinką, tuo bus geriau ir atvirkščiai, - dėstė M. Zalatorius. - Reikia žinoti savo verslo modelį ir bandyti šalis, kur jį gali pritaikyti: jeigu jis veikia Lietuvoje, tikėtina, kad jis veiks ir Švedijoje. Pavyzdžiui, „Rimi“: veikia Skandinavijoje, veikia ir čia. Kitas pavyzdys: „Maxima“, veikia čia, bet kodėl neveikia ten?“
M. Zalatorius sako, jog per 20 metų darbo su Švedijos investuotojais jam neteko sutikti Lietuva nusivylusio verslininko.
„Visi būna labai pozityviai nustebinti, kokia gera šalis yra Lietuva. Bet ne dėl to, kad Lietuvoje gera gyventi, o dėl to, kad atvažiuojant į Lietuvą yra žemi lūkesčiai“, - po Švedijos – Baltijos šalių verslo forumo DELFI sakė jis.
Paklaustas, kodėl Švedijos verslininkų lūkesčiai Lietuvai yra žemi, M. Zalatorius svarstė, jog tai lėmė finansų krizė, kurios metu Baltijos šalys buvo pristatomos neigiamai - kaip patiriančios didžiausią ekonomikos nuosmukį.
„Baltijos šalys buvo neigiamai parodytos Vakarų Europoje ir Švedijoje, tad atsirado atsargumo klausimas „o kaipgi mums šičia bus?“. Mes matėme bankus ir jų nuostolius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Gera naujiena yra ta, kad atsargumas po truputį pamirštamas“, - mano M. Zalatorius.
Kitomis priežastimis, kodėl investuotojų lūkesčiai atvykstant į Lietuvą yra nedideli, specialisto manymu, yra per mažas Lietuvos žinomumas, nenuoseklus šalies pristatymas – žmonės nežino, ko tikėtis.
„Galbūt mes esame per mažai žinomi tarptautiniu mastu, galbūt visą laiką esame skirtingai pristatomi: tai mes drąsi šalis, tai gintaro kranto, tai šalis, kurioje gera gyventi ir kurti. Jeigu išlaikytume tą patį kursą nors 5-erius metus ir nuosekliai dirbtume, tikrai sukeltumėme lūkesčius, jie būtų adekvatūs arba aukštesni nei adekvatūs“, - svarstė M. Zalatorius.
Jis sutiko su „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Latvijai Mārtiņo Kazāko pastebėjimu, kad Baltijos šalys praranda pigios darbo jėgos etiketę, tačiau abejojo, ar tai yra valstybėms naudinga.
„Taip, bet ar tai yra gerai? Lūkestis dėl Baltijos šalių vis dar yra pigi darbo jėga, o patyrimas – darbo jėga nėra tokia pigi“, - teigė M. Zalatorius.
Jo manymu, tai reiškia, kad reikia dirbti keičiant lūkesčius apie Lietuvą, o tai yra ir brangu, ir ilgai trunka.
Tiesioginės Švedijos užsienio investicijos Lietuvoje
| Laikotarpis | Lt | Investuotojų skaičius |
| 2006 | 3,04 mlrd. | 211 |
| 2007 | 4,06 mlrd. | 229 |
| 2008 | 4,45 mlrd. | 234 |
| 2009 | 3,04 mlrd. | 237 |
| 2010 | 3,52 mlrd. | 237 |
| 2011 | 7,82 mlrd. | 238 |
| 2012 | 8,91 mlrd. | 226 |
| 2013-ųjų du ketvirčiai | 9,57 mlrd. | Skaičiuojama kartą per metus |
Tiesioginės Lietuvos užsienio investicijos Švedijoje
| Laikotarpis | Lt | Investuotojų skaičius |
| 2006 | 790 tūkst. | 3 |
| 2007 | 590 tūkst. | 3 |
| 2008 | 750 tūkst. | 7 |
| 2009 | 950 tūkst. | 9 |
| 2010 | 7,27 mln. | 8 |
| 2011 | 6,46 mln. | 8 |
| 2012 | 5,59 mln. | 5 |
| 2013-ųjų du ketvirčiai | 8,39 mln. | Skaičiuojama kartą per metus |
