Paaiškino, kodėl reikia leisti lengviau atleisti iš darbo

Po aptarimo Vyriausybėje naujasis socialinio modelio ir Darbo kodekso projektas pateiktas Trišalei tarybai, kurioje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai turi susitarti, koks dokumentas keliaus toliau.

Teisės aktų projektus rengusios darbo grupės vadovas Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis tvirtina, kad naujuoju socialiniu modeliu ir siūlomu Darbo kodekso projektu siekiama įtvirtinti lankstumą tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo pusės.

Pristatydamas pataisas antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje jis sakė, kad naujajame darbo kodekse esminės yra septynios darbo kodekso dimensijos: darbo santykių lankstumas, kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų dalyvavimo stiprinimas, lengvatos mikroįmonėms ir mažoms įmonėms, biurokratinės naštos mažinimas, mokymasis visą gyvenimą ir šeimos ir darbo įsipareigojimų gerinimas.

Pasak jo, lankstumo siekiama siūlant daugiau darbo sutarčių rūšių. Pavyzdžiui, darbinio mokymo sutartis, pameistrystės darbo sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis (siūloma 8 valandų per mėnesį), projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis.

Taip pat siūloma leisti sudaryti daugiau terminuotų sutarčių, nustatyti lankstų darbo laiką, lankstesnį viršvalandžių reguliavimą, mažesnes atleidimo iš darbo sąnaudas darbdaviui ir trumpesnius įspėjimo terminus.

Pasak T. Davulio, iš tiesų terminuotos darbo sutartys yra palankesnės darbdaviui, bet siūloma numatyti, kad terminuoti darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu ir darbuotoju gali trukti ne ilgiau nei dvejus metus, po to jie turi tapti neterminuotais.

Pasak darbo grupės vadovo, Lietuvoje išeitinės išmokos ir įspėjimo terminai yra ilgesni nei kitose šalyse, o tai neigiamai veikia šalies konkurencingumą.

„Mes galvojame, kad dabartinis Darbo kodeksas gina darbuotojus, nes įtvirtina didelius įspėjimo terminus, dideles išeitines. Tačiau per krizę 75 proc. darbuotojų iš darbo išėjo savo noru. Atleidimo sąnaudos pas mus yra gerokai didesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Tai yra politinis susitarimo dalykas, turime matyti save kitų šalių kontekste“, - kalbėjo T. Davulis.

DELFI primena, kad naujajame Darbo kodekso projekte siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio išmoką, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Antradienio Trišalės tarybos posėdyje diskusijų su projekto rengėjais nebuvo, nors anksčiau profsąjungos buvo pareiškusios nepritarimą ir tvirtino, kad tai blogins dirbančiųjų sąlygas.

Šiuos projektus Trišalė taryba nagrinės mėnesį, po to pateiks savo sprendimą. Su darbo santykiais susiję įstatymai negali būti priimami be svarstymo šioje institucijoje.