FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas komiteto posėdyje informavo, kad veiksmų prieš bendrovę „EVP International“ ėmėsi po to, kai Lietuvos bankas šios veikloje nustatė pažeidimų.

„Mes pagrįstai įtariame, kad subjektas nenustato klientų tapatybės, ką privalo daryti. Už tai bendrovė yra bausta ne vieną kartą. Taigi, jei bendrovė pati to neatlieka, FNTT turi atlikti pareigą, nustatytą įstatyme“, – aiškino pavaduotojas.

Jis taip pat aiškino, kad ši bendrovė yra vienintelė iš 7 Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, kuri neatlieka pareigų, nustatytų įstatymuose.

FNTT atstovų teigimu, tokia spraga, kai mokėjimo kortelės savininko nereikalaujama atskleisti tapatybės, gali pasinaudoti teroristai ir pinigų plovėjai.

V. Giržadas taip pat informavo, kad FNTT su bendrove bylinėjasi teismuose. Dviems jos darbuotojams, tarp jų direktoriui, surašyti administracinių pažeidimų protokolai.

Seimo komiteto nariai buvo patikinti, kad ši institucija masiškai neseka mokėjimo kortelių savininkų.

„EVP International“ direktorius Kostas Noreika neigia Seimo posėdyje FNTT atstovų išsakytus teiginius.

„Pradėkime nuo to, kad FNTT iškraipo faktus ir meluoja viešai. Pradėkim nuo to, kad Lietuvos bankas mus tikrino praėjusių metų pavasarį, o korteles išleidome praėjusį lapkritį – praėjus pusei metų. Taigi niekaip negali būti susiję tiesiogiai klientų atpažinimas ir kortelių išleidimas.

Antras dalykas, Lietuvos bankas pastebėjo trūkumus dėl klientų atpažinimo ir skirdamas baudą, kuri dar neįsigaliojo, teisme ji apskųsta, mums davė pereinamąjį laikotarpį, per kurį sistemą galėtume patobulinti. Tai ir buvo padaryta tų pačių metų rugpjūčio 1 d. Nuo to laiko visi klientai identifikuojami jau pagal naują, su Lietuvos banku suderintą tvarką. Taigi, neidentifikuoti kliento neįmanoma“, – DELFI sakė K. Noreika.

Jis tikino, kad FNTT atstovai klaidino Seimo komitetą kalbėdamas apie administracines nuobaudas jam ir bendrovės pinigų plovimo prevencijos specialistui. Pasak direktoriaus, neradęs kaltės apeliacinės instancijos teismas išteisino ir jį, ir jo pavaldinį.

Ten buvo nagrinėjamas konkretus vieno kliento atvejis, kai įmonės vadovas iš sąskaitos išsiėmė per daug pinigų ir vėliau ta kompanija bankrutavo. Tas baudimas niekaip nebuvo susiję su klientų atpažinimu. Taip kad jie manipuliuoja administracinėmis bylomis, kurias pralošė ir kurios niekaip nesusiję su klientų tapatybės nustatymu. Taigi, tai yra totalus melas ir galvoju, kad už tokį šmeištą juos reiks dar į teismą paduoti“, – komentavo vadovas.

Primename, kad jo vadovaujama bendrovė iš FNTT gavo raštą, kuriame nurodoma pateikti visų „Paysera Visa“ kortelių savininkų duomenis.

„Vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašome pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „Paysera Visa“ kortelės (vardas, pavardė, asmens kodas/gimimo data, dokumento numeris, dokumentą išdavusi valstybė, kortelės numeris, išdavimo data). Taip pat prašome pateikti informaciją, ar galima naudojantis „Paysera Visa“ kortele atlikti grynųjų pinigų įnešimą ir išėmimą, jei taip, prašome nurodyti operacijų limitus, kokie buvo išėmimo ir įnešimo grynaisiais pinigais srautai, jei ne, prašome nurodyti pavedimų kredito ir debeto apyvartas“, – tokio rašto neseniai sulaukė įmonė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (224)