„Europoje vidutiniškai vienas žmogus per metus atlieka 180 transakcijų elektroniniu būdu. Tose Europos šalyse, kuriose atliekama daugiau transakcijų, šešėlis sudaro apie 10-15 proc. Jeigu paimsime šalis, kuriose elektroninių mokėjimų atliekama žymiai mažiau nei 180, tai yra likusi Europos pusė, ten šešėlis yra 30 proc. Mūsų šešėlis – 30 proc. Ekonomiškai vertinant, koreliacija yra -74“, - laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo M. Jurgilas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė „Žinių radijui“ nurodė, kad nėra duomenų apie tiesioginę grynųjų pinigų transakcijose ir šešėlio koreliaciją.
„Aš ir nesakau, kad gali visiškai nedaryti įtakos, bet šiandien tokių duomenų (dėl koreliacijos – red.)nėra. Tegu gerb. pašnekovas paneigia, kad tai nėra bankininkų verslas. Vis dėlto Lietuvoje dominuoja nelietuviški bankai, mes lietuviško banko ir neturime. Mes neturime savo Lietuvos komercinio banko ir šiandien užsienietiški bankai savo sąlygas labai konkrečiai diktuoja Lietuvoje“, - kalbėjo Z. Sorokienė.
M. Jurgilas taip pat nurodė, kad be to, kad bankai atpigina elektronines transakcijas, reikia ir psichologinių priemonių, kad žmonės transakcijas atliktų elektroniniu būdu. Viena jų, anot M. Jurgilo, – lėšų apsauga.
„Kai žmogus turi pinigus kišenėje, valstybei labai sunku įkišti ranką į tą kišenę, nors ji ir turi teisę kišti. Todėl nesąžiningi verslininkai ir mėgsta grynuosius. Jeigu tu laikai pinigus sąskaitoje, tai valstybei labai lengva įkišti ranką į tavo kišenę. Dėl to reikėtų suteikti ir elektroniniams pinigams adekvačią apsaugą, kad valstybė, iki tam tikros ribos, negalėtų kištis į tavo piniginę“, - kalbėjo M. Jurgilas.
Visą laidos „Atviras pokalbis“ įrašą klausykite čia.
