Vieni kūrybiškiausių yra įvairių mokymo paslaugų teikėjai: Vilniuje registruota mokymo paslaugų bendrovė „Aš kitaip“, Kaune - vaikų laisvalaikio studija „Maži basi du", Šiauliuose - vaikų ir jaunimo mokymo centras „Avytė Pūka".
Paslaugų bendrovės taip pat stengiasi patraukti akį, todėl Radviliškyje populiarių žmonių vadybos paslaugas siūlo „Žvaigždžių agentūra“, Klaipėdoje - sporto prekių ir paslaugų įmonė „Gyvenimas vis gerėja", Kaune „Rašytojas“ siūlosi parašyti tekstų. Vilniaus bendrovė „Sukalbami" imasi internetinių puslapių kūrimo projektų, o buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas siūlo „Skaičių miškas“.
Prekybininkai ieško asociacijų: dovanų krautuvėlę valdo juridinis asmuo „Laimės džemas", parduotuvę Šiauliuose - „Močiutės turgelis“. Šventinių drabužių ir krikštynų parduotuvės įkūrėjai verslą pavadino „Maža paslaugėlė", kosmetika prekiauja „Grožio Diva", taip pat įkurta dovanų čekių pardavimo mažoji bendrija „Čia geriau".
Nekilnojamojo turto atstovai Kauno rajone įregistravo bendrovę „Noriu namo“, kuri siūlo įsigyti sklypus individualių namų statybai, siūlantys kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas savo įmonę pavadino "Darbštūs vyrai.lt", o Vilniuje įkurta karkasinių namų statybos mažoji bendrija „Bilduko namai".
Transporto bendrovės ieškojo konkretumo: Vilniaus rajone įregistruota transporto paslaugų įmonė „Atvažiuojam ir važiuojat“, automobilių nuomos – „Žaibo nuoma", Klaipėdoje - variklinių transporto priemonių remonto bendrovė "Bus ekspertas". Tiesa, Kaune įkurta techninės pagalbos mažoji bendrija „Anglas".
Maitinimo paslaugų įmonės minėjo ir gaminius, ir jų apibūdinimus: įsteigta bendrovė „Kimba gardumynai", „Močiutės valgiai“, o Vilniuje, viename name, įregistruotos trys mėsainių bendrovės: „Skanusis mėsainis", „Mėsainių slėnis" ir „Mėsainių lietus". Taip pat sostinėje maitinimo ir prekybos paslaugas teikia įmonė „Naktis Vilniuje".
Žemės ūkio atstovai nevengė dangiškų asociacijų. Įregistruota žemė ūkio bendrovė „Dievo dovana" ir žemės ūkio kooperatyvas „Dievo karvutė". Kiti siekė ryšio su gamta - žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia Varėnos mažoji bendrija "MMŪ", taip pat Vilniaus „Mamuto ola". O štai bendrovė „Liūtas LT" Šiaulių rajone planuoja auginti švelniakailes audines.
Finansinių paslaugų įmonės siekė tikslumo. Vilniuje įkurta išieškojimo agentūrų ir kredito biurų veiklos "Neskolink.lt", „Skolų birža“, valdanti įsiskolinimų išieškojimo ir pardavimo platformą, prekybą turtu vykdo mažoji bendrija „Pinigėliai".
Visgi ne visus įmonių pavadinimus galima susieti su viena ar kita veikla, tokiomis yra Vilniaus bendrovės „Vokelis", „Feniksas ir partneriai", „Bankroto bankas", „Teisutis", „Verslo brolija", „Sauga kvadratu", Kauno „Kasu giliai", Mažeikių „Kodėl ne".
Kiti verslų kūrėjai nevengė šmaikštauti: Vilniuje įkurti juridiniai asmenys „Tadam!", „Labas, mėnuli", „Kitas reikalas", „Linksmi", „Gudri antis", „Dvi draugužės'' ir „Kaimelis LT", Šiauliuose – individuali įmonė „Kelk litą", „Begalviai", Klaipėdoje – „Gaivūzas".
Kai kurie įmonių pavadinimai siejami su jų įkūrėjų vardais ir pavardėmis. Taip atsirado Naujosios Akmenės Bilal Bazerbachi individuali įmonė, Rokiškio individuali įmonė „Danguolė plius", Vilniaus „Sigito ekspreso transportas" ir Utenos „Auksės drugys". Andrei Zhukouski ir Tatsiana Zhukouskaya, kurių pavardės kita kalba primena žodį vabalas, vadovauja vienu adresu įsteigtoms bendrovėms „Vabalo kompanija" ir „Vabalas ir partneriai". Šiuo adresu yra įkurta ir bendrovė „Pilypas ir partneriai".
Tuo pačiu adresu yra steigiama ir daugiau panašius pavadinimus turinčių įmonių, pavyzdžiui, Kaune šiuo principu yra įkurtos įmonės "Maža bitė" ir "Didelė bitė".
Įmonių pavadinimai yra siejami ir su laime bei sėkme, taip įkurtos įmonės "Sėkmės užnugaris", "Laimės ašara" ir "Šventas dalykas".
Konsultuojasi su kalbininkais
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė dėsto, jog vis daugiau įmonių steigėjų iš anksto su komisija pasikonsultuoja dėl planuojamo kurti verslo pavadinimo.
„Dėl vienų ar kitų dalykų atmetamų pavadinimų su kiekvienu mėnesiu vis mažėja, o dėl kūrybiškumo nutinka visaip: yra ir keliažodžių, gražių, gana netikėtų pavadinimų, bet daugumą tinkamų taisyklingų pavadinimų sudaro įvairūs dirbtiniai žodžiai, kad jie būtų pagaulūs, trumpi“, - pasakoja specialistė.
Anot jos, nors verslo įkūrėjai rungiasi ir išradingumu, paisoma patogumo: kad pavadinimą būtų nesudėtinga vartoti kuriant tinklalapį, bendraujant su partneriais svetur.
Dėl šios priežasties kai kurios įmonės į pavadinimą stengiasi įterpti interneto tinklalapio adresą ir kuriamos įmonės pavadinimais „Kur Lt“, „Kirpkis Lt“.
„Interneto adresas jau tapo mūsų realija, ženklu, tad jam, kaip įmonės pavadinimui, yra taikomi tam tikri reikalavimai. Adresas gali būti užkoduotas pavadinime, tačiau jam taip pat yra taikomi taisyklingumo reikalavimai“, - priminė specialistė.
Paklausta, dėl kokių priežasčių dažniausiai kalbos komisija pasipriešina įmonių pavadinimų registravimui, A. Dvylytė dėstė, jog tai – netaisyklinga rašyba.
„Didelę dalį sudaro įvairūs rašybos dalykai: kabutės, didžiosios raidės, kai tiesioginės reikšmės pavadinimas parašomas kabutėse. Pavyzdžiui, Vilniaus bankas ar Antakalnio vaistinė yra tiesioginės reikšmės, nieko čia nėra perkelta ir jie turi būti rašomi be kabučių. Atitinkamai, pavadinimai „žvaigždutė“ ir kiti turi būti su kabutėmis“, - paaiškino specialistė.
Anot jos, jeigu vertintume priežastis, dėl rašybos buvo atmetama daugiau pavadinimų negu dėl pavadinimo nelietuviškumo.
Pernai DELFI skelbė keisčiausius 2012 m. įregistruotų įmonių pavadinimus bei rašė, jog įmonių kūrėjai vadovavosi teorija „išsiskirk arba mirk“.
