aA
Profsąjungoms ir verslo atstovams ėmus kalbėti apie galimybę išeitinių išmokų mokėjimą nuo darbdavių pečių perkelti į specialų fondą, Ūkio ministerija paskaičiavo, kiek dėl to didėtų mokesčiai.
Ore tvyro didesni mokesčiai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Trišalei tarybai priklausančios verslo asociacijos didesnių priekaištų dėl tokio fondo kūrimo neturi, tačiau Investuotojų forumas kategoriškas – naujų mokesčių būti negali.

Ministerija teoriškai skaičiuoja, kad per metus darbdavio iniciatyva gali būti atleista apie 60 tūkst. darbuotojų, tai sudaro maždaug dešimtadalį visų, kurie statistiškai per metus Lietuvoje palieka darbą.

Taigi norint visiems šiems darbuotojams išmokėti vieno vidutinio atlyginimo dydžio (676,4 eurų) kompensaciją, per metus fonde reikėtų sukaupti apie 40 mln. eurų.

Šią sumą padalinus visam samdomų darbuotojų darbo užmokesčio fondui gaunama 0,43 proc. Tiek nuo kiekvieno atlyginimo papildomai turėtų mokėti darbdaviai. Jeigu būtų norima išmokėti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją, tuomet tektų mokėti 0,85 proc. nuo viso darbo užmokesčio fondo.

Gediminas Onaitis
Gediminas Onaitis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Atsižvelgiant į tai, kad kol kas iki galo nėra aišku, dėl kokio socialinio modelio bus sutarta, mūsų prognozės labai preliminarios ir be abejonės turės būti patikslintos, kai bus daugiau aiškumo. Pavyzdžiui, sutarimas Trišalėje taryboje, kiek darbdaviai sutiktų mokėti“, - DELFI komentavo ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Pasak viceministro, Ūkio ministerija siūlytų iš šio fondo mokėti ne visiems atleistiesiems, bet turintiems tam tikrą stažą, galbūt numatant progresyvumą. 

„Taip pat galima mokėti ne iš karto po atleidimo, bet, pavyzdžiui, kas mėnesį ir nebemokėti jei žmogus susiranda kitą darbą. Tokiu būdu būtų pasiekiamas tikslas apsaugoti darbuotojų interesus netekus darbo ir nesukuriama perteklinė našta verslui, o tai reiškia išsaugoma daugiau darbo vietų“, - komentavo G. Onaitis.

Per krizę darbo netekusių žmonių būna daugiau, nors tai ir neatsispindi oficialioje statistikoje, kuri rodo, kad mažiau nei vienas procentas iš darbo išeinančių žmonių jį palieka darbdavio valia.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per patį ekonominės krizės įkarštį 2009 m. į darbo biržas kreipėsi 369,4 tūkst. bedarbių, o tai 72 proc. daugiau negu 2008 metais. Per 2010 metus šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 303,1 tūkst. bedarbių, 2011 m. - 256,7 tūkst.

DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus - dviejų savaičių išmoką.

Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.

Profesinės sąjungos kategoriškai pasisako prieš tokį išmokų sumažinimą ir reikalauja, kad naujajame fonde išmokos būtų mokamos atsižvelgiant į stažą, kaip yra dabartiniame Darbo kodekse.

Kentėtų tie, kurie neatleidžia

Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė tvirtina, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas ir taip yra didelis, todėl jokių naujų mokesčių nereikia. Verslininkai ne sykį skundėsi dabartiniu darbo jėgos apmokestinimu, kuris sudaro 38,9 proc. nuo darbo užmokesčio.

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Nelabai suprantu, kodėl visi turi kaupti tą fondą. Toks fondas nebūtų sąžiningas tų darbdavių atžvilgiu, kurie ne atleidinėja, o tik priiminėja žmones. Tiesiog išeitinės išmokos turėtų būti sumažintos, o iš darbo išėjęs žmogus ir neradęs kito turėtų registruotis Darbo biržoje ir gauti bedarbio pašalpą. Tas siūlomas fondas sudarys galimybę įvesti naujus mokesčius, be to, kas į jį mokės? Tie, kurie moka, o juo pasinaudoti atsiras labai greitų“, - DELFI komentavo ji.

Paklausta, ar asociacija leistųsi į kompromisus, R. Skyrienė svarstė, kad galima būtų numatyti kompensaciją darbdavio sąskaita, kuri sudarytų vieno mėnesio vidutinį darbuotojo ir du minimalius atlyginimus.

Pašnekovė svarsto, kad mažesnės išeitinės kompensacijos padėtų atlyginimų didinimui.

„Sumažėjus išeitinėms kompensacijoms, darbdaviai mintyse pasiliktų mažiau pinigų atleidimo atvejui, taigi, tikėtina, kad tada ir atlyginimai galėtų didėti. Lietuvoje tiek minimali alga, tiek vidutinis atlyginimas yra mažas palyginus su kitomis šalimis. Čia tikrai reikia pokyčių“, - kalbėjo R. Skyrienė.

Siūlo, kad patys kauptų fondą

Lietuvos banko valdybos narys, ekonomistas Raimondas Kuodis laikosi nuomonės, kad reikia daugiau skaidrumo darbo santykiuose aiškiai nurodant, kad darbo jėgos mokesčius moka pats darbuotojas. 

Pavyzdžiui, kad „darbdavio mokesčių dalį“ „Sodrai“ mokėtų patys darbuotojai.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Taip pat yra ir su išeitinėmis išmokomis. Čia galėtų būti skaidriai kuriamas atskiras fondas ir darbuotojui, pavyzdžiui, būtų pasakoma: tavo alga yra 1100 eurų per mėnesį, bet mes skaidriai kas mėnesį iš jos paimsime po 20 eurų į fondą, iš kurio prireikus bus mokamos išeitinės pašalpos, tarkime, jei ateitų krizė ir darbdavys turėtų užsidaryti. Jei patys darbuotojai kauptų fondą, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos, tai būtų skaidru. Krūvos ekonominių tyrimų vis vien rodo, kad visos tokios išmokos kaip „darbdavio dalis“ mokant „Sodrai“, atostoginiai, išeitinės išmokos yra mokamos iš pačių darbuotojų pinigų. Jei situacija būtų padaryta skaidresne, gal baigtųsi ginčai, kokios turi būti „garantijos“ darbuotojams“, - DELFI komentavo ekonomistas.

Reikėtų atsižvelgti į stažą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas specialaus fondo idėją taip pat palaikytų.

Jonas Čičinskas
Jonas Čičinskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tokio fondo kūrimą vertinčiau teigiamai, nes tai sumažintų verslui naštą, o padidėjusias įmokas turėtų mokėti visi. Taigi krūvis kiekvienam verslininkui atskirai sumažėtų, o darbuotojų finansinis saugumas būtų užtikrintas, tik klausimas, kuriam laikotarpiui“, - DELFI komentavo jis.

Ekonomisto nuomone, išeitines išmokas perkėlus į specialų fondą vis tiek reikėtų atsižvelgti į darbuotojo turimą stažą.

Dabar išmokos darbdaviams, ypač atleidžiantiems darbuotoją su didesniu stažu, yra labai didelės ir atgraso nuo darbuotojų samdymo, kai prireikia“, - tvirtino jis.

Paklaustas, kaip galima apsaugoti tokį fondą nuo Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, sunkmečiu sumažinti išmokas arba sustabdyti tokio fondo veiklą.

„Čia turėtų būti panašiai, kaip veikia pensijos ir kitos draudimo rūšys, pavyzdžiui, indėlių draudimas. Juk dabar atkuriame per krizę sumažintas pensijas. Aš manau, kad tokio galingumo garantijos būtų ir čia“, - svarstė pašnekovas.

J. Čičinskas taip pat mano, kad tam tikro dydžio išeitinę išmoką atleidžiamiems darbuotojams turėtų mokėti ir darbdavys.

„Pavyzdžiui, jam galėtų likti prievolė mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, kad nesišvaistytų atleidimais“, - sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai liko nusivylę subsidijų dydžiu (26)

Verslo atstovai sako esantys nusivylę numatomu subsidijų smulkioms ir vidutinėms įmonėms dydžiu,...

„Tesla“ Vokietijoje pastatys didžiausią pasaulyje elektromobilių akumuliatorių gamyklą (8)

JAV elektromobilių gamintoja „ Tesla “ netoli Berlyno pastatys akumuliatorių gamyklą,...

„Pieno žvaigždės“ per tris ketvirčius uždirbo 6,3 mln. eurų grynojo pelno (1)

Preliminariais neaudituotais duomenimis, „Pieno žvaigždžių“ trijų ketvirčių pardavimų...

DNR plano peržiūra: nueinančius ministrus ragina susilaikyti nuo sutarčių pasirašinėjimo (54)

Šiuo metu pagal naujas ir patvirtintas vadinamojo „ Ateities ekonomikos DNR “ plano koncepcijas...

Skvernelis tikisi, kad neprireiks riboti prekybos centrų veiklos (17)

Laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Saulius Skvernelis tikisi, kad griežtinti prekybos...

Top naujienos

Vieną dieną kartu žaisime futbolą danguje, Diego: jautri draugų ir varžovų reakcija į Maradonos mirtį (83)

Nors Argentinos futbolo dievukas Diego Armando Maradona jau keletą dešimtmečių negalėjo...

Saulės pasiilgę lietuviai „šluoja“ keliones į Maldyvus: vilioja ne tik saugus poilsis, bet ir stipriai sumažėjusios kainos (147)

Atslenkant žiemai lietuviai nepaisydami pandemijos vėl ima galvoti, kaip ištrūkti ten, kur...

Diena bus sausa ir vėsi: formuosis plikledis (2)

Ketvirtadienis išauš vėsokas, bet sausas . Pirmoje dienos pusėje šalies pietiniuose ir...

Mirė futbolo legenda Diego Maradona Argentinoje – trijų dienų gedulas (493)

Argentinos žiniasklaida paskelbė, kad mirė vienas garsiausių visų laikų pasaulio futbolininkų...

Siunčiami į COVID-19 sergančiųjų namus medikai neslepia pykčio: ne tik nėra prasmės, bet ir didžiulė rizika (340)

Prieš dvi savaites Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, jog kiekviena savivaldybė...

Dužusias olimpines svajones ir teisėjų vagystes užglaistė sėkmė Rusijoje: dabar mums absoliučiai ramu (39)

„Draugai klausė, kaip reikia vadinti žmones, kurie nugali olimpinius čempionus? Tada mes...

Prancūzai pusdienį pasitreniravo taikyti naujas taisykles po „Brexit“ – Kente iškart nutįso 8 kilometrų vilkikų eilė (38)

Kente antradienį netikėtai susidarė aštuonis kilometrus besidriekianti vilkikų eilė. Taip nutiko...

Apklausa: dirbančios moterys paaukštinimo turi prašyti pačios, priešingai nei vyrai (108)

Finansų pasaulyje dirbančios moterys pareigomis pakeliamos daug rečiau nei vyrai , nebent jos...

Orijaus kelionės. Vienas įspūdingiausių dvarų Lietuvoje, kurį pastatė ne grafai ar karaliai, o senolis iš Lentvario (4)

Nuvykęs į Lentvarį Orijus gyvenamųjų namų rajone, šiek tiek panašiame į kolektyvinius sodus,...

Žieminis rapsas – saugus būdas sukaupti ir išsaugoti azotą sėjomainoje (9)

Žieminio rapso pasėlių plotus Lietuvoje lemia žieminių javų pjūties darbai bei žieminio rapso...

|Maža didelių žinių kaina