Nuo 2015 m. yra numatyta, kad miško valdytojai moka privalomąjį 5 procentų mokestį į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir parduotą nenukirstą mišką. Visgi Aplinkos ministerijos paruoštame pristatyme konstatuojama, kad toks dabar taikomas mokestis „neskatina miško savininkų vykdyti ūkinės veiklos, neskatina racionalesnių miško valdų formavimo, kas stabdo privačių miškų ūkio plėtrą“.
Dėl to teikiamas siūlymas vietoje šio mokesčio nustatyti visuotinę metinę įmoką į valstybės biudžetą, kuri būtų apskaičiuojama nuo nuosavybės teise valdomo miško vidutinių potencialių pajamų iš vieno hektaro.
Ministras: mokestis turėtų paskatinti skaidrią ūkinę veiklą
„DELFI 11” laidoje Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kad senasis mokestis būtų keičiamas naujesniu, nes jis būtų adekvatesnis ir padėtų sąžiningai mažinti šešėlį. Anot jo, ant pasiūlymų dar nėra jo parašo, jie išnešti į viešumą dar ne visiškai išdiskutuoti.
„Kad buvo kalbėta dėl mokesčio panaikinimo tai taip ir yra, bet vėlgi mes turime pirmiausia kalbėti, kam tos surinktos lėšos naudojamos. Pirmiausia, tų pačių kelių priežiūrai, kadastro apsaugai ir kontrolei, inventorizavimui, priešgaisrinei apsaugai, naujų miškų veisimui. Tai platus panaudojimo spektras, tų pačių ligų prevencijai ir preparatų naudojimui, kas buvo atlikta prieš porą savaičių. Tos lėšos nukreiptos tų pačių miškų apsaugai, kokybės gerinimui ir visom kitom, su tuo susijusioms priemonėms. Jei miško savininkai sutiktų su ta nuostata, kad panaikiname mokestį, bet visą atsakomybę prisiima patys – tvarkyti miško kelius, priežiūrą, apsaugą, visus įsipareigojimus, kas atliekama iš miškų programos, tada gal galėtume diskutuoti, kad iš viso panaikinti“, – laidoje kalbėjo ministras.
Jis nurodė, kad yra svarstoma apie tam tikras išimtis. Mokestis nebūtų taikomas tiems savininkams, kurių miškas yra iki 1 ha dydžio ir tiems, kurių miškas patenka į saugomos teritorijos zoną. Nors pirminis siūlymas buvo, kad mokestis nebūtų taikomas tiems, kurie turi iki 0,5 ha dydžio mišką.
„Yra skaičiuojama, kad maždaug iki 1 ha. Įvertinsime, kiek žmonių tai paliestų, kiek žmonių mokėjo tą 5 proc. mokestį. Iki šiol, jei žmogus iš bet kokio ploto išsikirsdavo medieną ir ją parduodavo kaip žaliavą arba pjautinę medieną, tokiu būdu jie turėdavo sumokėti tuos 5 proc. ir tai žmones dar labiau supykdydavo. Matome, kad tie 5 proc. dabartinis reglamentavimas skatina žmones eiti į šešėlį, atsiskaityti grynaisiais pinigais ir ypatingai mažieji miško savininkai stengdavosi tą įstatymą apeiti. Kalbant apie didesnius ir didžiuosius, tas 5 proc. mokestis pakankamai jautrus, kai turi išlaikyti darbo vietas, įrangą, PVM turi mokėti, tai matome, kad tas 5 proc. dar didesnė finansinė našta toms įmonėms. Dėl to manome, kad miško savininkai, kurie turi tam tikrą miško plotą, pavyzdžiui nuo hektaro iki kažkiek hektarų, jie turėtų prisidėti prie tų bendrų programos tikslų“, – sakė K. Mažeika.
Tiesa, paaiškėjo, kad svarstoma ir apie dar vieną išimtį. Ministras nurodė, kad būtų galima pasirašyti sutartis su tais miškų savininkais, kurie įsipareigos tausoti ir nekirsti miško, tuomet jiems nebūtų taikomas joks mokestis.
„Matome visuomenėje tvyrančias nuotaikas, kai žmonės kalba ir mato miškų kirtimo problemą. Mato kaip labai svarbią, aktualią ir, jeigu žmonės turėdami mišką įsipareigoja, kad jo turimas miško plotas galėtų būti priskirtas tam tikrai saugomai teritorijai, galėtų įsipareigoti nevykdyti ūkinės veiklos, išskyrus tuos atvejus, kai reikia atlikti sanitarinius kirtimus. Tuo metu būtų galimybė tokį žmogų taip pat atleisti nuo tų mokesčių. Mes apie tai galvojame, diskutuojame, atliepiame visuomenės lūkesčius“, – teigia K. Mažeika.
Pasak jo, mokestis turėtų ne šiaip paskatinti ūkinę veiklą, tačiau paskatinti skaidrią ūkinę veiklą.
„Šiai dienai turime nemažai signalų, yra nemažai šešėlio, ypatingai mažesnieji, nors ir didesnieji, stengiasi to mokesčio išvengti arba bent jau kažkaip jį mokėti mažesnį. Tai manome, kad šioje vietoje tas žodis, kuris praleistas keičia šiek tiek prasmę viso to projekto – ne skatinti kirtimus, bet skatinti, kad tas procesas būtų maksimaliai skaidrus, tausojantis tą patį mišką, aplinką ir ten įsikūrusią bioįvairovę.
Mes diskutuojame, bandome pakeisti tą mokestį ir padaryti jį sąžiningesnį. Jei kalbėsime apie to mokesčio atsiradimą didesnį, ar kad prisidėtų visi, tai jau dabar matome iš karto signalus, kad čia skatinat kirsti. Vėlgi turime įvertinti tą jautrumą to mokesčio, kadangi patys mažiausi gali nuo to nukentėti, nes ne visi žmonės važiuoja į tą savo mažą keliolikos arų miškelį, jį prižiūrėti ar kažką daryti. Tai turime tai įvertinti pakankamai jautriai“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad mokestis turėtų padėti tiems, kuriems tenka dalyvauti nekonkurencingoje veikloje su tais, kurie yra labiau linkę į šešėlį.
Daugybė žmonių nė nežino, kad turi miško
Šiuo metu diskutuojama, kad mokestis galėtų būti apskaičiuojamas nuo nuosavybės teise valdomo miško vidutinių potencialių pajamų iš vieno hektaro. Ministro teigimu, ar tikrai toks modelis bus naudojamas, vis dar yra diskutuojama. Nėra dar ir paskaičiuota, kiek potencialiai iš pasikeitusio mokesčio būtų galima surinkti lėšų. Taip pat dar svarstoma, kaip visas mokesčio mechanizmas veiktų – galbūt administravimu užsiimtų ir pačios savivaldybės.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis tvirtino, kad prieš siūlydami tokius mechanizmus politikai turėtų rimtai viską persvarstyti. Anot jo, tai gali paskatinti miškų pardavimus didžiosioms užsienio kapitalo įmonėms.
„Jei šnekam apie vietinį verslą, kuris gyvena iš to, kuria darbo vietas ir čia naudoja, tai jau dabartinis 5 proc. mokestis nuo pardavimų yra baudžiamasis, skaičiavome, kad apie 36 proc. nuo pelno išeina. Jie negali dirbti pelningai ir vienintelė galimybė yra parduoti užsienio fondams arba bendrovėms su stipriu finansiniu užnugariu, kad galėtų toliau vykdyti veiklą. Jei paspartiname šitai ir visus savininkus įtraukiame į mokesčio mokėjimą, tai didelė dalis tada norės spręsti tą nuosavybės klausimą ir klausimas, į kokias rankas šita nuosavybė bus koncentruojama“, – kalbėjo jis.
Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas pastebėjo, kad išties yra nemažai miškų plotų Lietuvoje, kurie yra nenaudojami. Žmonės netgi pamiršę ar nežino, kad turi jiems priklausančio miško. Anot jo, toks mokestis bent jau paskatintų pasidomėti.
„Patys buvome nustebę, kai dalis savininkų net nežino, kad turi miško, jie nustebę, kad pas juos atėjo ir klausia. Dalis net ir nevykdo veiklos, nes tai kažkoks palikimas arba tas plotas mažas iki vieno hektaro – tai maždaug apie 40–50 proc. visų valdų. Vien tik šis mokestis, ar bent jau šita diskusija, privers žmones susižiūrėti, ką jie turi, pagalvoti, ką jie planuoja toliau veikti. Į ateitį žvelgiant, jei būtų 1 hektaras, iš karto atkrenta apie 40 proc. savininkų kuriems nieko nereikia, jokio mokesčio mokėti. Lieka kita dalis, dar 30 proc., kurie nuo 1 iki 3 ha turi, tas mokestis būtų simbolinis ir ne tiek daug reikštų“, – sakė M. Aleinikovas.
Laidoje taip pat kalbėta apie miškų kirtimų kvotas, medienos pardavimo taisykles. Ministras K. Mažeika tvirtino, kad yra svarstoma, kaip apriboti žaliavinės medienos eksportą į užsienį.
„Aplinkos ministerijos pozicija kaip ir Vyriausybės tokia pati – mes už tai, kad mediena maksimaliai išvažiuotų perdirbta Lietuvoje ir dar geriau, kad tai būtų galutiniai produktai, ne tarpiniai produktai. Šiai dienai mes atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos, Konkurencijos tarnybos pastabas, šį punktą išėmėme ir rengiame įstatymų projektą, kuris bus teikiamas Seimui, nes lyg buvo teigiama, kad negali būti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos tokios taisyklės. Apribojimai turi būti įvesti įstatyme ir valstybė gali tai daryti, jei yra tokia politinė valia. Mes matome tą praeitą etapą, paskutiniais metais virš 1 mln. kubinio metro medienos iš Lietuvos eksportuota, kur tai yra mūsų pramonei didžiulė netektis, dėl ko ir kilo žaliavinės medienos kaina. Vertinant tą aplinkosauginį aspektą, socialinį aspektą, visuomenės lūkesčiai dėl didžiulių kirtimų, kurie vyko praeitais metais, mes matome, kad taip turime įvertinti aplinkybes, turime vartoti tausojančiai, subalansuoti savo kirtimus, subalansuoti kartu su tiek, kiek poreikio yra Lietuvos ekonomikai, mūsų biokuro katilinėms, perdirbimo įmonėms“, – teigė ministras ir pridėjo, kad kitos šalys turi tokius pačius apribojimus, nes Lietuvos verslams pakankamai sudėtinga įsigyti medienos.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos DELFI 11 įraše.
