Kadenciją baigiančiam Seimui nebalsuoti dėl valstybinių vaistinių pasiūlė Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.
„Visos įmanomos institucijos iš esmės nepritarė (pataisoms – BNS). Ne laikas šitam parlamentui likus dirbti iki rinkimų dviem-trims savaitėms spręsti šitas problemas“, – teigė A. Matulas.
Už jo siūlymą antradienį balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 39, o susilaikė 16.
„Turime daryti viską, kad vaistai atpigtų “, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Tačiau Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė mano, kad atsiradus valstybinėms vaistinėms vaistai ne tik nepigs, bet iš gydymo įstaigų bus išstumtos ir smulkios privačios vaistinės.
„Smulkioms vaistinėms kirs pirmiausia, nes jos bus išguitos iš gydymo įstaigų“, – pareiškė ji.
Farmacijos įstatymo pataisomis siūloma valstybines vaistines steigti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose, ambulatorijose. Tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis. Jose būtų prekiaujama vaistais ir nuotoliniu būdu.
Jei Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, valstybines vaistines būtų galima steigti nuo 2021 metų sausio.
Pakeitimų priėmimas buvo numatytas praėjusią savaitę, bet matydamas, kad valdantiesiems gali pritrūkti balsų, “valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad balsavimas bus, kai bus aišku, jog užteks balsų priimti pataisas.
Praėjusią savaitę dar kartą pakeitimus svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė kai kurių parlamentarų siūlymams leisti valstybinių vaistinių steigimą nuo 2023 metų.
Valdantieji tikina, kad tokios vaistinės pagerins vaistų prieinamumą, mažės jų kaina. Tuo tarpu opozicija tuo abejoja, įtaria korupcijos paraiškas, sveikatos sistemos lėšų švaistymą, konkurencijos sumažėjimą.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o Europos Sąjungos vidurkis yra 25–27 vaistinės. Gydymo įstaigose veikia 233 didžiųjų tinklų vaistinės.