aA
Socialinė krizė gresia visam pasauliui: technologijos milžinišku greičiu pakeis daugybę specialistų, o Lietuvos darbo rinka ir švietimo sistema yra nepajėgios priimti kylančių iššūkių, naujienų portalui LRT.lt sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, nors technologijų naujovės grėsmingai kėsinasi į žmonių darbo vietas, prisitaikyti esame pajėgūs.
Tinginys darbe
© Shutterstock

Per pastaruosius 30 metų technologijos pakeitė daugybę žmonių darbų ir neketina sustoti, rašo „The Economist“. Bilietus į renginius vis dažniau perkame internetu, savitarnos degalinės seniai neatrodo naujiena, vis daugiau bankų paslaugų taip pat tampa automatizuotos, o pasauliui pristatomi vis išmanesni įrenginiai, besikėsinantys į žmonių darbo vietas.

„Nors kai kurių profesijų reikės visuomet, akivaizdu, kad technologijos milžinišku greičiu pakeis daugybę specialistų: kasininkų, vairuotojų, aptarnaujančiojo personalo. Tačiau tai yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema: vis dažniau bendro vidaus produkto (BVP), prekių ir paslaugų kūrime dalyvauja ne žmogus, o technologijos. Tokia situacija gali sukelti rimtų socialinių neramumų“, – pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

N. Mačiulis: Lietuvos darbo rinka nėra pajėgi atsilaikyti

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nors Lietuvoje naujų darbo vietų kuriama daug, nedarbas tokiu pat greičiu nemažėja, pastebi N. Mačiulis. Anot jo, tai liudija, kad jau šiandieną didžioji dalis bedarbių neturi reikiamų kompetencijų, tuo metu technologijų revoliucija kelia vis didesnius iššūkius. Be to, daugybė įmonių pirmenybę teikia procesų automatizavimui, atsisakant mažiausią kompetenciją turinčių darbuotojų, kurių funkciją gali pakeisti įrengimai. Tam, pasak N. Mačiulio, įtakos turi ir kalbos apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą: kad apsidraustų nuo darbo sąnaudų augimo, susijusio su didėjančiu darbo užmpokesčiu, įmonės investuoja į procesų automatizavimą.

„Lietuvos darbo rinka nėra pajėgi prisitaikyti prie technologinių naujovių ir kitų pokyčių keliamų iššūkių. Daugybė tyrimų rodo jau nusistovėjusią tendenciją – dešimtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų nesugebės įsidarbinti, jų kompetencijų tiesiog nereikės. O švietimo sistema yra nelanksti, mokiniams ir studentams suteikiamos tos pačios kompetencijos, kurios būdavo suteikiamos prieš dešimtmetį“, – apgailestauja ekonomistas.

N. Mačiulis pažymi, kad Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose stinga bendradarbiavimo su pramonės, informacinių technologijų, biotechnologijų įmonėmis. Jo teigimu, viena pagrindinių problemų – neegzistuojantis Lietuvos gebėjimas ne tik importuoti, bet ir kurti pasaulinio lygio technologijas: „Mes pamatome vieną kitą proveržį, tačiau dažnai tai yra žmonės, įgiję išsilavinimą ne Lietuvoje, turintys tarptautinės patirties. Tai reiškia, kad ne dėl imlios naujovėms ir veržlios švietimo sistemos Lietuvoje jie tampa tų idėjų autoriais ir kūrėjais.“

Ž. Mauricas: istorija kartojasi, prisitaikysime ir šįsyk

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Nordea“ ekonomisto Ž. Maurico teigimu, vis didesnius technologijų keliamus iššūkius esame pajėgūs įveikti. Istorija yra linkusi kartotis, ir šiandienos iššūkiai yra panašūs į XIX a. pramonės revoliucijos grėsmes.

„Tai nėra pirmas kartas, kai technologijų proveržis iš žmonių atima darbo vietas. Kai prasidėjo pramonės revoliucija, žmonės sukilo prieš mašinas. Atsiradę kompiuteriai taip pat atėmė darbą iš nemažos dalies darbuotojų. Tačiau istorija rodo, kad, praėjus keliems metams ar dešimtmečiams, žmonės gyvena geriau, nors prieš tai būta labai daug baimių“, – pabrėžia ekonomistas.

Ž. Maurico pastebėjimu, tose valstybėse, kuriose yra itin išvystytos technologijos (pvz., Šveicarija, Skandinavijos šalys), nedarbo lygis tesiekia 4–6 proc. Vadinasi, technologijos nebūtinai atima darbą. Maža to, jos sukuria kitokio pobūdžio darbo vietas: laikui bėgant vis labiau didės informacinių technologijų specialistų poreikis. Taip pat dėl technologijų proveržio ateityje prireiks kur kas daugiau paslaugas teikiančių specialistų.

„Tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė Lietuvai. Kadangi mažai turime ką prarasti, iš technologinio proveržio galime išeiti vieni stipresnių Europoje ar net pasaulyje. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas nebijo eksperimentuoti, kiti universitetai su geromis iniciatyvomis seka iš paskos. Jei nebijosime prisitaikyti, o mūsų inovatyvias idėjas pavyks įgyvendinti, galime aplenkti bijančius keistis kartu su technologijomis“, – tikina Ž. Mauricas.

Kaip sušvelninti neigiamas pasekmes?

Nors LRT.lt kalbinti ekonomistai skirtingai mato naujųjų technologijų grėsmes, abu yra įsitikinę, kad, siekiant atremti technologijų naujovių iššūkius darbo rinkai, jau dabar reikia keisti Lietuvos švietimo sistemą, šalinti jos ydas.

„Tokia aukštojo mokslo sistema, kokia yra šiandieną, turės keistis, kad prisitaikytų prie darbo rinkos, susidorotų su kitais iššūkiais. Jei keičiasi technologijos, aplinka, tie žmonės, kurie neišmoksta naudotis naujomis technologijomis, rizikuoja tapti bedarbiais. Tai yra ir nemažas iššūkis, tačiau kartu ir nemaža galimybė“, – pažymi Ž. Mauricas.

N. Mačiulio manymu, vienas iš būdų sušvelninti technologijų revoliucijos pasekmes – jau dabar galvoti apie darbuotojų perkvalifikavimo galimybes bei švietimo sistemos pokyčius. „Kalbant apie švietimo sistemą, mes visada turime galvoti, ar nuo pradinių klasių ugdomas žmogus sugebės kurti naujas technologijas, gebės jas valdyti, ar bus pakeistas technologijomis. Dažnai verslumo ir kūrybiškumo kompetencijos yra slopinamos, o ne ugdomos“, – mintimis dalijasi ekonomistas.

Kitas būdas, anot N. Mačiulio, – kalbėti apie tai, ką dar 1930-aisiais užsiminė britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas, prognozavęs, kad 2030 metais vidutinė darbo savaitė truks 15 valandų. Kol kas britų ekonomisto prognozė netapo realybe, tačiau vienas iš problemos sprendimo būdų, kai technologijos sugeba pakeisti žmogų, yra svarstyti, kiek žmogus per savaitę turėtų praleisti darbo vietoje ir kiek galėtų turėti laisvalaikio.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Valdžios ruošiama darbuotojų testavimo schema verslui kainuotų brangiai: tikrinimai vyktų kas savaitę (12)

Valdžia verslui siūlo įsigyti greituosius antigenų testus, kuriais darbuotojai būtų testuojami...

Verslo nesėkmių 2020 metais buvo mažiau, bet tai neguodžia: problemos gali smogti šiemet (33)

Pasibaigę metai atnešė Lietuvos verslui mažiau bankrotų, turto areštų, ištuštėjo mažiau...

Augantis nedarbas įgauna pagreitį: prognozuoja, kad gali būti pasiektas praėjusios krizės rekordas (226)

Šalyje registruotas nedarbas toliau auga. Jis, naujausiais duomenimis, siekia 16,1 proc. Ekspertų...

EK patvirtino 156 mln. eurų Lietuvos mokesčių atidėjimo schemą (2)

Europos Komisija patvirtino 156 mln. eurų vertės Lietuvos pagalbos schemą nuo koronaviruso...

Turgaus prekeivių atstovas dabartinę paramą vadina pasityčiojimu: reikalaujama didesnių išmokų (170)

Nors maisto produktais prekiauti nedraudžiama, kai kurios turgavietės visgi nusprendė užverti...

Top naujienos

Po atviro Palucko laiško Sakalas pripažįsta: partijos laukia nelengvas sprendimas audringą laišką parašė ir Andriukaitis (37)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas partijos pirmininko...

Valdžios ruošiama darbuotojų testavimo schema verslui kainuotų brangiai: tikrinimai vyktų kas savaitę (12)

Valdžia verslui siūlo įsigyti greituosius antigenų testus, kuriais darbuotojai būtų testuojami...

Arūnas Spraunius | D+

Rusiškos dopingo istorijos: neįtikėtini prizai sportininkams už riziką ir pergales bei mįslingos mirtys

Keistokas šiaip jau turinčių tiesiog veržtis į kovą atsisakymas rungtyniauti.

Įmonės atsisako gabenti prekes į JK: vežėjai didina kainas (3)

Krovinių firmos atsisako gabenti prekes iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę beveik taip pat...

Profesorius atkreipė dėmesį į mažai žinomą koronaviruso simptomą - „COVID liežuvį“

COVID-19 pasižymi daug keistų ir netikėtų simptomų. Garsus Jungtinės Karalystės (JK)...

Pradėjo skaičiuoti žvėrių pėdas – randa ir labai retų gyvūnų

Miškuose vienų rūšių gyvūnų sumažėjus, atsiradusi tuštuma greitai užsipildo.

Meistriškas Slouko tritaškis leido būsimiems varžovams pasivyti „Žalgirį“ (3)

Atidėtose Eurolygos rungtynėse antradienį Pirėjo „Olympiakos“ (11/9) svečiuose po pratęsimo...

Šalies moksleiviams – didžiausia istorijoje nuotolinė pamoka su būriu žinomų ekspertų (2)

Mesijus, Svaras ir Rolandas Mackevičius, Jolita Vaitkutė ir Tomas Ramanauskas su Kristupu Saboliumi,...

Iš baimės net nemiegojo naktimis: netoli Vilniaus siautėjusį nusikaltėlį sulaikė susivieniję kaimo gyventojai (237)

Net devynis kartus teistas ir teismo pavojingu recidyvistu pripažintas nuolatinės gyvenamosios...