Anot laikraščio, kalbama apie leidimą, kurį bendrovei P&G išdavė mokestinės tarnybos inspektorius 2008 metais. „Kaip rodo dokumentai, pareigūnas savarankiškai priėmė sprendimą, su niekuo nepasitaręs, nors tokiomis aplinkybėmis privaloma gauti dviejų mokesčių inspekcijos darbuotojų parašus, - pastebi laikraštis. - Be to, pačiam sandoriui, ypač kai kalbama apie stambaus kapitalo įmones, turi pritarti speciali ekspertų grupė, tačiau ir to nebuvo padaryta“.
Toks susitarimas, pažymi laikraštis, leido tarptautinei bendrovei naudojant sudėtingą schemą „pervesti 676 mln. dolerių į Kaimanų salas, nesumokėjus 25 proc. pelno mokesčio į olandų iždą, tai yra 169 mln. dolerių“.
Mokestinė tarnyba patvirtino, kad sprendimas dėl P&G buvo priimtas pažeidus galiojančias taisykles, tačiau negalėjo paaiškinti priežasties, kodėl tai nutiko ir ar buvo pažeistos kitos normos.
Olandų sistema jau ne kartą buvo kritikuota už tai, kad didžiosios tarptautinės bendrovės gali sudaryti sutartis su mokesčių tarnybomis specialiomis sąlygomis. Tokie susitarimai turi atitikti tam tikrus kriterijus, tačiau viso turinio tarnyba niekada neatskleidžia, netgi gavusi nacionalinio parlamento užklausimą.
Savo ruožtu, laikraštis „Financieele Dagblad“ pažymi, kad specialiosios schemos „leido ir kitoms tarptautinėms bendrovėms, įskaitant sportinių reikmenų rinkos milžiną „Nike“, statybos bendrovę „Fluor“ ir bendrovę „Uber“, išvengti apmokestinimo Nyderlanduose.
Mokesčių slėpimo klausimas vėl į viešumą iškilo po to, kai tiriamosios žurnalistikos centras ICIJ paviešino daugybę dokumentų, pavadintų „Paradise Papers“, įrodančių, kaip didžiosios įmonės bei turtingi asmenys slepia savo mokesčius lengvatinio apmokestinimo sąskaitose. Vadinamieji „Rojaus dokumentai“ buvo publikuoti lapkričio 5 dieną. Dosjė sudaro 13,4 mln. dokumentų, susijusių su įvairių šalių politinių veikėjų ir daugybės bendrovių finansinėmis operacijomis.
Tai - jau ne pirmas toks dokumentų nutekėjimas. Pernai į viešumą iškilo vadinamųjų „Panamos dokumentų“ („Panama Papers“) skandalas, o 2014 m. nutekėjo vadinamieji „LuxLeaks“.
