Nutekintoje mokesčių reformoje – dalies lengvatų atsisakymas, pokyčiai individualiai dirbantiems

GPM pokyčiai

Seime koalicijos partneriams pristatyta, kad įgyvendinus mokesčių reformą, atsirastų tarpinis 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, taikomas gaunamoms pajamoms, jei metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių atlyginimų. Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc.

Iš „Delfi“ gautos informacijos matyti, kad siūlomas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo pokytis paliestų apie 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį Seime tikino, kad nutekinti mokesčių reformos duomenys yra ne visiškai tikslūs.

„Darbiniai failai buvo aptarti su koalicijos partneriais, artimiausiu metu visas paketas bus pristatytas visuomenei. Galiu tik pasakyti, kad tikrai ne visiškai tiksliai. Patikslinsime kitą savaitę, kuomet pristatysime bendrą paketą visai visuomenei. (...) Manau, kad tie žmonės, kurie nutekina informaciją, kuri netiksli, turėtų prisiimti atsakomybę už savo tekinamus skaičius“, – komentavo ministrė.

„Liberalams visada nepatikdavo tas progresyvumas, kuris yra atsiradęs nuo praėjusios kadencijos. Visada manydavome, kad jei daryti progresyvumą, tai mažiau apmokestinant mažesnes pajamas gaunančius. Dabar čia įvestas vidurinis tarifas. Negaliu drįsti sakyti, kad čia padidina progresyvumą, nes apatinė ir viršutinė apmokestinimo dalis nesikeičia, atsiranda tarpinis kriterijus nuo sumų uždirbamų.

Tai nesakau, kad tai yra papildomas progresyvumo atsiradimas ir toje vietoje man, asmeniškai, problemų nekyla. Galėčiau pritarti tokiam didesniam suskaidymui“, – po susitikimo su finansų ministre pristatytus GPM pokyčius Seime komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.

Pokyčiai „Sodros“ įmokose dirbant individualiai

Tarp planuojamų pokyčių – ir „Sodros“ įmokų pokyčiai individualios veiklos pajamoms.

Numatyta, kad būtų suvienodinamos apmokestinamosios bazės ir įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio.

Taip pat numatytas įtraukimas į nedarbo draudimo sistemą, kur būtų didinamos socialinės garantijos. Numatyta įmoka – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų.

Planuojama suvienodinti ir „Sodros“ lubas – individualios veiklos pajamoms taikomas 43 VDU lubas suvienodinti su taikomomis darbo pajamoms (60 VDU).

Už didesnes dovanas tektų susimokėti

Teigiama, kad šiuo metu dovanos iš artimųjų yra neapmokestinamos nepriklausomai nuo jų vertės, tačiau siūloma nustatyti ribas ir neapmokestinti tik nustatytos sumos neviršijančios dovanų dalies: 300 tūkst. Eur – iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių be 150 tūkst. Eur – iš brolių ir seserų.

Toks siūlymas grindžiamas mokestiniu saugumu, tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijomis bei tarptautine praktika.

III pakopos lengvatos atsisakymas

Pokyčių būtų sulaukta ir kalbant apie pajamas mažinančias išlaidas. Šiuo metu iš apmokestinamųjų pajamų leidžiama atimti ilgalaikio gyvybės draudimo įmokas bei įmokas į II ir III pakopos pensijų fondus.

Siūloma, iš pajamų leisti atimti įmokas tik į II pakopos pensijų fondus. Skelbiama, kad lengvata toliau galiotų gyvybės draudimo ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei 10 metų.

Anot finansų ministrės, gali būti naikinamos lengvatos, kurios naudą neša nedidelei daliai visuomenės.

„Žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis situacija jokiais aspektais nepablogės. Turbūt teisingumas ir mokestinės naštos sąžiningas paskirstymas yra mūsų prioritetas, tai tokių žmonių, kurie naudojasi išskirtinėmis aplinkybėmis ir moka dabar mažesnius mokesčius, gali būti, kad situacija pasikeis, bet man atrodo, kad sąžiningas mokestinės naštos paskirstymas yra mūsų visų prioritetas.

Esame suskirstę pasiūlymus į šešias grupes, viena tų grupių sektorinių lengvatų mažinimas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios sektorinės lengvatos išskirtinės nešančios santykinai nedaug naudos visuomenei, jos buvo aptartos darbo grupėje. Tos kurios bus pasiūlytos naikinti, įvertinus aplinkybes, bus pristatytos drauge su visu paketu“, – teigė G. Skaistė.

© DELFI / Andrius Ufartas

Investicinė sąskaita – smulkiems investuotojams

Siūloma sudaryti galimybę gyventojui savo turimą sąskaitą deklaruoti, kaip investicinę sąskaitą (IS), o per ją gautą investavimo į ivairius finansinius produktus grąžą (pelną) apmokestinti, tik jei ji nereinvestuota.

Taip pat aiškinama, kad per IS investuotą sumą būtų galima leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o produktas bendrai būtų orientuotas į smulkesnius investuotojus, nustatant galimą per metus investuoti sumą – 10 tūkst. Eur.

500 Eur neapmokestinamų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatos būtų numatytos tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per IS.

Pokyčiai NT turėtojams

Finansų ministerijos „darbiniame“ mokesčių reformos variante taip pat numatytas nekilnojamojo turto (NT) mokestis – už kiekvieną turimą nekomercinį NT objektą.

Numatyta, kad gyvenamosios paskirties NT, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą, būtų taikomas lengvatinis apmokestinimas. Taip pat būtų teisė savivaldybėms spręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus socialiai pažeidžiamiems gyventojams, įskaitant iki NT perleidimo.

Tarifai, susisieti su savivaldybės NT vertės mediana:

• Medianos neviršijanti dalis – 0 proc. tarifu;
• Nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc.;
• Daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. tarifas.

Numatoma išimtis, kada nemokės NT savininkai, kai mokestis už visą turimą NT siekia iki 5 eurų.

Kito gyventojų nekomercinio NT tarifų intervalai galimai būtų 0,1-1 proc. ribose.

Įvardijama, kad savivaldybė nustato konkrečius tarifus pagal kriterijus: NT paskirtį; NT naudojimą, NT teisinį statusą; NT mokestinę vertę; NT būklę/apleistumą; technines savybes, įskaitant energetinį naudingumą; galimų mokėtojų kategorijas, teisinę formą, ekonominę padėtį; NT buvimo vietą savivaldybėje.

Finansų ministerija teigia, kad pusė Lietuvos gyventojų nemokėtų NT mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą dėl įstatyme suteiktų lengvatų.

PVM mokėtojo ribos pokytis

Kaip nurodoma „darbiniame“ mokesčių reformos variante, smulkioms įmonėms šiuo metu yra galimybė taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kai: vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 darbuotojų ir apyvarta neviršija 150 tūkst. eurų. Netaikoma pastatams, gyvenamiesiems namams.

Pakeitimais siūloma galimybę taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kai apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų. Preliminarus poveikis biudžetui – 3,6 mln. eurų.

Pakeitimais siūloma galimybė smulkioms įmonėms taikyti sumažintą 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų. Preliminarus poveikis biudžetui – minus 1,4 mln. eurų. Tai aktualu 1,7 tūkst. įmonių.

Šiuo metu Lietuvoje taikoma 45 tūkst. eurų dydžio registravimosi PVM mokėtojais riba. Lietuva gavo ES leidimą iki 2025 m. padidinti ribą iki 55 tūkst. eurų. Nuo 2025 m. įsigalioja naujas ES reglamentavimas, pagal kurį nereikės gauti ES leidimo. Leistina maksimali riba – 85 tūkst. eurų.

Pakeitimais siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą iki 55 tūkst. eurų. Poveikis biudžetui – apie -7,4 mln. eurų per metus.

Pelno mokesčio apskaičiavimas

Svarstoma, kad sprendžiant automobilių įsigijimo ir naudojimo atskaitos klausimą būtų nustatomos konkrečios iš pelno galimos lengvųjų automobilių įsigijimo ir eksploatacinių išlaidų sumos ir sąlygos (O g išmetimų – 75 tūkst. eurų; 0-130 g. – 50 tūkst. eurų; virš 130 g – 25 tūkst. eurų), kas prisidėtų prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, siejant su CO2. Preliminarus poveikis biudžetui – 4-8 mln. eurų.

Sprendžiant prestižo atskaitymo klausimą siūloma tikslinti prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tais atvejais, kai piktnaudžiavimo riba yra didelė. Trumpinamas prestižo nusidėvėjimas nuo 15 iki 10 metų.

Sprendžiant mokestinių nuostolių perkėlimo tarp grupės įmonių klausimą, siūloma nustatyti pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais, dydžio apribojimą (iki 70 proc. apmokestinamojo pelno).

Sprendžiant lengvatos rizikos ir privataus kapitalo subjektams (RPKS) peržiūros klausimą, siūloma tikslinti lengvatos taikymą, kai RPKS investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys.

Poveikis valdžios sektoriaus pajamoms

Numatoma, kad 2024 m. „Žalioji“ pertvarka akcizų srityje į biudžetą galėtų atnešti 79,9 mln. Eur, o PVM ribos keitimas jį sumažinti 7,4 mln. Eur.

Progresinių GPM tarifų peržiūra 2025-aisiais pridėtų 71 mln. Eur, verslo liudijimo apmokestinimo peržiūra – dar 30,7 mln. Eur, o individualios veiklos apmokestinimo peržiūra biudžetą galėtų papildyti dar 66 mln. Eur, o pasibaigus pereinamam laikotarpiui – 170 mln. Eur.

Pelno reinvestavimo skatinimas 2025-aisiais valstybės pajamas mažintų 85,3 mln. Eur, o pelno spec. apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra pridėtų 17,3 mln. Eur.

GPM permokos grąžinimo supaprastinimas 2025 m. valstybės pajamas mažintų 57 mln. Eur, o investicinio projekto lengvatos pratęsimas – dar 106 mln. Eur. Darbuotojų skaičiaus kriterijaus atsisakymas taikant lengvatinį pelno mokesčio tarifą taip pat atneštų -1,4 mln. Eur.

Skaičiuojama, kad tradicinis nekilnojamo turto mokesčio modelis į valstybės biudžetą galėtų pridėti nuo 4,2 iki 89,2 mln. Eur. CO2 dedamoji 2026 m. valdžios pajamas papildytų 120 mln. Eur.