„Deutsche Bank“ įsipainiojo į pinigų plovimo schemą, kuria Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovai, susiję tiek su Kremliumi, tiek ir su Rusijos valstybės saugumo komitetu (KGB). „The Guardian“ ir tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP teigimu, rusiškų pinigų plovimo schema veikė 2010-2014 m.

Schema veikė taip: jokios veiklos nevykdančios bendrovės, registruotos dažniausiai JAV, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK), teikdavo fiktyvias paskolas viena kitai, tada šios įmonės skelbdavo bankrotą, o papirkti teisėjai Moldovoje patvirtindavo negrąžintos skolos faktą ir išplauti pinigai per bankus ES nukeliaudavo į Vakarų finansų sistemas.

„The Guardian“ paskelbta „Deutsche Bank“ vidaus ataskaita, pažymėta ženklu „konfidencialu“, rodo, kad „Deutsche Bank“ apie pinigų plovimą per savo pačios sąskaitas sužinojo tik tada, kai apie pinigų plovimo schemą 2017 m. kovą pranešė „The Guardian“ ir Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“.

„Tik turint šią informaciją įmanoma pradėti „Deutsche Bank“ vidaus tyrimą“, – apie žurnalistų paskelbtą informaciją sakoma nutekintoje ataskaitoje. Ataskaitoje „Deutsche Bank“ vidaus auditoriai nustatė daugybę „aukštos rizikos įmonių“, kurios buvo banko klientais. Tarp jų – 1 244 JAV, 950 Vokietijos ir 329 JK įmonės. Šios bendrovės iš viso atliko apie 700 tūkst. bankinių operacijų.

Nutekinta ataskaita yra dar vienas smūgis „Deutsche Bank“ reputacijai. Anksčiau banko būstinėje Frankfurte Vokietijos policija vykdė kratą dėl galimų finansinių nusikaltimų, kuriuos atskleidė „Panamos dokumentai“ (angl. Panama papers), po to banko akcijų kaina smarkiai smuko ir pasigirdo kalbos apie galimą „Deutsche Bank“ ir kito Vokietijos banko „Commerzbank“ susijungimą.

Visgi tai nėra vienintelės „Deutsche Bank“ problemos: banką tiria JAV Kongresas dėl „Deutsche Bank“ ir Donaldo Trumpo finansinių ryšių. Balandžio 15 d. Atstovų Rūmų žvalgybos ir finansinių paslaugų komitetų nariai pakvietė banko atstovus apklausai ir pareikalavo, kad „Deutsche Bank“ atskleistų duomenis apie paskolas Jungtinių Valstijų prezidentui.

Žiniasklaidos duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius D. Trumpas iš „Deutsche Bank“ pasiskolino per 2 mlrd. dolerių.

Vis dėl to ataskaitoje teigiama, kad „Deutsche Bank“ sumažino savo veiklos mastą posovietinėse šalyse. Didžiausias Vokietijos bankas esą nebepalaiko jokių ryšių su bankais Moldovoje, Latvijoje, Estijoje ir Kipre, o būtent šios šalys buvo linksniuojamos kaip pagrindinės nešvarių rusiškų pinigų kryptys. „Deutsche Bank“ taip pat sumažino savo veiklos apimtis ir pačioje Rusijoje bei Ukrainoje ir reikšmingai sustiprino kovą su finansiniais nusikaltimais banko viduje.

„Mes reikšmingai padidinome kovos su finansiniais nusikaltimais padalinio personalo skaičių. Nuo 2016 m. į kovą su finansiniais nusikaltimais investavome 700 mln. eurų“, – „The Guardian“ sakė „Deutsche Bank“ atstovai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)