Iš šaltinių gautoje medžiagoje rašoma, kad Finansų ministerijos paruoštoje mokesčių pertvarkoje skaičiuojama, kad 2029 m., pasibaigus pereinamajam pokyčių laikotarpiui, pajamos į biudžetą bus 542 mln. eurų didesnės, nei tuo atveju, jei niekas nebūtų keičiama.
Progresyvus mokestis už pajamas
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) peržiūroje numatomas progresyvesnis pajamų (išskyrus dividendus) apmokestinimas. Kaip matyti, aukštesnėms pajamoms tiek iš darbo santykių, tiek ir iš individualios veiklos siūlomi vienodi tarifai (20 ir 32 proc.).
Mažoms pajamoms išlaikomos lengvatos (numatomas neutralus fiskalinis poveikis biudžetui):
darbo pajamoms numatomas nykstantis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD),
individualios veiklos pajamoms – mokesčių kreditas,
kitoms pajamoms – 15 proc. GPM iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU),
netaurių metalų pardavimui – 5 proc. iki 12 VDU.
2026 metų prognozė 12 VDU: 27 588 Eur.
Aukštesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas iki 60 VDU atskirai darbo, individualios veiklos pajamoms. Fiskalinis poveikis būtų +49 mln. eurų.
Aukštoms pajamoms būtų taikomas 32 proc. GPM tarifas nuo 60 VDU atskirai darbo, individualios veiklos pajamoms. Fiskalinis poveikis iš to siektų +170 mln. eurų.
2026 metų prognozė 60 VDU: 137 921 Eur.
Tarifai aukštesnėms ir aukštoms pajamoms būtų didinami palaipsniui per 3 metų pereinamąjį laikotarpį.
Planuojami pokyčiai atvaizduoti šiame grafike:
Kaip gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimas paveiktų žmones? Pateiktuose skaičiavimuose nurodoma, kad:
Darbo užmokesčio (DU) apmokestinimo tvarka paveiks 128 tūkst. asmenų – dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) panaikinimo virš 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tačiau maksimaliai našta augtų iki 11 eurų per mėnesį.
Individualios veiklos (IDV) apmokestinimo pakeitimai darytų įtaką 15 tūkst. asmenų – iš jų 0,7 tūkst. dėl 32 proc. tarifo taikymo. Tačiau našta nesikeis 194 tūkst. asmenų.
Kitų pajamų apmokestinimo pakeitimai paveiktų taip pat 15 tūkst. asmenų – iš jų 1,5 tūkst. dėl 32 proc. tarifo taikymo. Našta nesikeistų 403 tūkst. asmenų.
Iš šaltinių gautame dokumente matyti, kad Finansų ministerija nurodo tokius progresyvinio pajamų apmokestinimo privalumus: apsaugomi mažų pajamų gavėjai, aukštesnės pajamos apmokestinamos vienodais progresiniais tarifais, individualią veiklą vykdantys gyventojai prisideda prie pagrindinės pensijos finansavimo.
Taip pat tikinama, kad tokiais sprendimais mažinamos paskatos darbo santykius dirbtinai keisti savarankiška veikla be to tokia pajamų apmokestinimo sistema, teigiama, kad skatina savanorišką mokesčio mokėjimą ir paprastesnį administravimą.
GPM ir PVM lengvatų peržiūra
Iš GPM lengvatų peržiūros tikimasi papildomai į valstybės biudžetą surinkti 23,9 mln. eurų:
Apmokestinamosioms pajamoms norima priskirti darbuotojo naudą, kurią jis gauna darbdaviui sumokėjus papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas už darbuotoją (fiskalinis poveikis: +15,5 mln. eurų)
Planuojama netaikyti NPD „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį gaunantiems gyventojams (fiskalinis poveikis: +8,4 mln. eurų).
Dokumente taip pat numatoma peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Skaičiuojama, kad peržiūrėjus PVM lengvatas, tai Lietuvos valstybės biudžetui atneštų papildomas 39,9 mln. Eur pajamas.
Siūloma 9 proc. PVM lengvatinį tarifą padidinti iki 12 proc.
Lengvatos būtų taikomos:
Centriniam šildymui;
Apgyvendinimo paslaugoms;
Keleivių vežimo paslaugoms;
Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams;
Meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui;
Malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti.
Pelno mokestį siūlo didinti 2 proc. punktais
Pateikiami šie pelno apmokestinimo pokyčiai: investicijų skatinimas, verslumo skatinimas, lengvatų peržiūra, tikslinė tarifų peržiūra.
Tikslinės tarifų peržiūros fiskalinis poveikis, skaičiuojama, siektų 200 mln. Eur.
Pelno mokesčio tarifai būtų padidinti 2 procentiniais punktais: standartinis tarifas – 18 proc., lengvatinis tarifas – 8 proc.
Investicijų skatinimu siekiama -85 mln. Eur siekiančio fiskalinio poveikio:
Momentinis nusidėvėjimas. Ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymas iš karto, netaikant nusidėvėjimo normatyvų. Taikomas turto grupėms, susijusioms su „žaliuoju“ kursu ir inovacijomis, bet nepatenkančios į investicinio projekto lengvatą;
Stipendijų atskaitymas. Teisės atskaityti stipendijas, mokamas pagal sutartis su mokslo įstaigomis studijuojantiems asmenims suteikimas.
Verslo skatinimu būtų gaunamas -41 mln. Eur siekiantis fiskalinis poveikis:
„Atostogų“ smulkiam verslui ilginimas. Prailginti nuo 1 iki 2 metų laikotarpį, kuriuo naujai įkurto smulkaus verslo uždirbtam pelnui taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
Avansinio pelno mokesčio mokėjimo peržiūra. Nuo 300 00 Eur iki 500 00 Eur didinti ribą, nuo kurios atsiranda prievolė mokėti avansinį pelno mokestį.
Peržiūrint lengvatas – fiskalinis poveikis siektų 23 mln. Eur:
Įmonių grupės nuostolių atskaitymo ribojimų suvienodinimas. 70 proc. apmokestinamųjų pajamų ribos nustatymas nuostolius perkeliančiai įmonių grupei, kaip ir pavieniui Lietuvoje veikiančioms įmonėms.
Taip pat Finansų ministerijos paruoštame dokumente, su kuriuo susipažino „Delfi“, numatyta kuriant palankią investicijoms aplinką, atlaisvinti apyvartines lėšas, sudarant papildomas prielaidas investuoti.
Taip pat siekiama mažinti administracinę naštą – smulkus verslas būtų atleidžiamas nuo atitinkamų mokestinių prievolių.
Kalbama ir apie aukštųjų technologijų studijų populiarinimą – taip būtų prielaidos ugdyti verslo poreikius labiau atitinkančius specialistus.
Nekilnojamojo turto mokestis keistųsi
Paskaičiuota, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur pajamų.
Neapmokestinamasis dydis mažinamas nuo 150 000 Eur iki 20 000 Eur ir kiekvienam gyventojui (bendraturčiui) taikomas atskirai.
Tarifai:
0 proc. iki 20 000 Eur;
0,2 proc. – nuo 20 000 Eur iki 150 000 Eur;
0,5 proc. – nuo 150 000 Eur iki 300 000 Eur;
1 proc. – nuo 300 000 Eur iki 500 000 Eur;
2 proc. – nuo 500 000 Eur.
Papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų.
Pateikiami ir trys NT mokesčio pavyzdžiai, iliustruojantys naujus siūlymus:
60,6 tūkst. Eur (Vilniaus m. sav. mediana) – dabar už tai nemoka, tačiau mokėtų 81 Eur per metus (sutuoktinių atveju bendrai 41 Eur per metus);
112 tūkst. Eur (Neringos sav. mediana) – dabar nemoka, bet mokėtų atitinkamai 184 Eur ir 144 Eur;
550 tūkst. Eur (daug NT objektų) – dabar moka 3,8 tūkst. ir atitinkamai 1,3 tūkst. Eur, o mokėtų 4 tūkst. Eur ir atitinkamai 1,8 tūkst. Eur.
Skelbiama ir apie tikslinį NTM tarifą, kuris atneštų 28 mln. Eur papildomas lėšas gynybai. Siūlomas 0,2 proc. tikslinis tarifas, bazė – komercinės paskirties nekilnojamasis turtas. Jį mokėtų visi komercinės paskirties nekilnojamojo turto savininkai.
Nauji mokesčiai už saldintus gėrimus ir ne gyvybės draudimą
Planuojamoje mokesčių reformoje taip pat numatyta įvesti du naujus mokesčius, kurie būtų kaip gynybos finansavimo šaltiniai.
Vienas jų – mokestis nuo ne gyvybės draudimo įmokų. Skaičiuojama, kad būtų surinktos papildomos lėšos gynybai 112,5 mln. eurų.
Numatyti du tarifai:
5 proc. fizinių asmenų draudimo įmokoms už: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir gyventojų gyvenamojo būsto draudimą, kai tai nėra naudojamas ūkinei veiklai vykdyti;
10 proc. visoms kitoms ne gyvybės draudimo įmokoms.
Mokėtojai – visi Lietuvoje įsisteigę draudikai, vykdantys ne gyvybės draudimo veiklą – 14 subjektų bei draudikai, veikiantys be įsisteigimo.
Antrasis naujas mokestis – cukraus mokestis.
Skaičiuojama, kad apmokestinus saldintus gėrimus į biudžetą gynybai finansuoti būtų papildomai surenkama 25 mln. eurų.
Tarifai:
7,4 Eur/100 l, kai cukraus kiekis 100 ml gėrimo neviršija 8 g
21 Eur/100 l, kai cukraus kiekis 100 ml gėrimo viršija 8 g ir energetiniams gėrimams
Skaičiuojama, kad 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukraus kiekio, pabrangtų nuo 0,09 iki 0,25 Eur (įskaitant PVM).
Mokesčių reformoje taip pat numatytas ir administracinės naštos mažinimas gyventojams. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio srityje, mokesčių administratorius parengtų gyventojams nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas.
Gyventojų pajamų mokesčio srityje – vėlgi mokesčių administratorius parengtų preliminarią deklaraciją ir ji būtų laikoma pateikta be papildomo gyventojo patvirtinimo, jeigu jis pats netikslintų.
Deklaracijoje susiformavusi mokesčio permoka gyventojui būtų grąžinama automatiškai. Kaip priduriama, kasmet negrąžinama apie 57 mln. eurų.