„Kokį įvaizdį Lietuvos statybininkai turi Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kokį Lietuvoje? Ar šie įvaizdžiai sutampa? Galiu pasakyti, kad jie yra visiškai skirtingi“, - DELFI sakė jis.
Asociacijos vadovo nuomone, šaliai reikia ilgalaikės strategijos, kad būtų aišku, kaip turi būti planuojamos statybos. Vienu iš tikslų įvardijamas ir statybininkų įvaizdžio gerinimas.
„Sykį buvau didžiulio biurų pastato atidaryme, kuriame parodė interviu iš vaikų darželio. Vaikai nuoširdžiai sakė, ką galvoja apie Lietuvos statybininkus. Lietuvoje statybininkai įsivaizduojami kaip purvini, išgėrę, visada pavargę. O Vakaruose mūsų statybininkai įsivaizduojami kaip labai darbštūs, atsakingi, kompetentingi, motyvuoti“, - sakė D. Gedvilas, dalyvavęs parodoje „Super namai“.
Paklaustas, kodėl taip yra, jis sakė: „Mes turime kartu su valdžios institucijomis sukurti bendrą aplinką, kad įvaizdžiai sutaptų. Vakaruose egzistuojantis įvaizdis turi būti perkeltas čia. Reikėtų vertinti, kaip skiriasi tų pačių žmonių elgesys ten ir čia, Kaip skiriasi valdžios institucijų elgesys ten ir čia“.
Pašnekovo nuomone, Lietuvoje reikėtų pradėti gerbti ir vertinti inžinerinį darbą.
„Universitetai neturėtų priiminėti visų norinčių, o vykdyti griežtą atranką. Be abejo, nelegalus darbas turi būti eliminuotas. Užsienyje nėra taip, kad 100 proc. jis yra išnykęs, bet jo yra nedaug“, - tvirtino D. Gedvilas.
Užsienyje sėkmingai naudojamos tam tikros priemonės, kad nelegalus darbas mažėtų. Pavyzdžiui, Suomijoje statybininkai turi darbuotojo ID kortelę, su kuria galima patekti į statybvietę.
„Taip darbuotojas yra užregistruojamas bendrovėje ir tuo pačiu Darbo inspekcijoje. Visi žino, kad jis pradėjo dirbti. Jeigu statybininkas dirba su verslo liudijimu, jis išsiunčia keturių skaičių SMS, kuriuo jis užregistruojamas. Tada tiek draudimo kompanija, tiek „Sodra“ žino, ar traumą jis gavo darbo metu. Baigus darbą reikia išsiųsti lygiai tokią pačią nemokamą žinutę“, - sakė asociacijos vadovas.
Jeigu pagaunamas nelegalus darbuotojas statybvietėje, jis visus metus kas mėnesį turi mokėti didesnį „Sodros“ mokestį, nes jis patenka į rizikos grupę.
„Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį „Sodrai“ papildomai tektų mokėti po 100 eurų, nes toks žmogus yra rizikos faktorius, kuris vėliau visuomenei gali tapti našta, jei susižalotų“, - teigė D. Gedvilas.
Jis tvirtino negalįs pasakyti, kiek statybininkų dirba nelegaliai, nes nėra tikslios apskaitos, kiek iš viso yra statybininkų.
Taip pat asociacija siūlo skaitmenizuoti statybų sektorių, nes tai leistų sumažinti biurokratizmą, pagreitintų procesus ir padarytų juos skaidresnius. Pasak D. Gedvilo, vienas iš asociacijos tikslų yra paskatinti BIM (pastato informacinį modeliavimą) statybose, kuris aktyviai naudojamas kitose šalyse.
„Mes tai darome, bet mums reikia valstybinio palaikymo. Įdiegus BIM sistemą būtų akivaizdus mūsų konkurencingumo Europos Sąjungoje pagerinimas. Šios aplinkos diegimas pagerintų statybų kokybę. Juk jeigu jūs turėtumėte 3D suprojektuotą namą, galėtumėte paprasčiau daryti remontus, šildymą reguliuoti, perplanuoti erdves. Pavyzdžiui, paaugus vaikams ir prireikus perplanuoti erdves, dabar nežinome, kur sienoje paslėptas vamzdis arba laidas, o statinį suprojektavus su BIM, viskas būtų matoma 3D vaizde“, - teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad Europos Komisija taip pat siūlo visus viešuosius pirkimus statyboms nuo 2016 m. rengti BIM aplinkoje.
Asociacija taip pat siūlo visus projektus derinti viešame portale internete, prie kurio galėtų prisijungti visos suinteresuotos institucijos, taip sumažėtų chaoso, popierizmo ir pan.
Pernai Lietuvos statybos įmonės į užsienį eksportavo savo paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. Lt. Lietuvos statybininkai dažniausiai dirba Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje.
Lietuvoje statybų verslu užsiima daugiau nei 5 tūkst. Įmonių, sektoriuje dirba daugiau nei 87 tūkst. Žmonių, o tai yra beveik dešimtadalis dirbančiųjų.
