Banko ekonomistų nuomone, Rusija įžengia į panašaus masto ekonomikos nuosmukį kaip 2009 m.
Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas į Rusiją šiemet susitrauks daugiau nei dešimtadaliu, o neigiami lūkesčiai paveiks įmonių investicijas.
Neigiamos Rusijos įtakos neatsvers ir pamažu atsigaunanti euro zona, todėl Lietuvos ekonomikos augimas bus gerokai lėtesnis nei prognozuota. Banko analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,3 proc., o tai yra 1 proc. punktu mažiau nei anksčiau skelbta. Tačiau jau 2016 m. turėtų paspartėti iki 3,5 proc.
Šiemet prognozuojamas ekonomikos augimas bus lėčiausias per penkerius metus, taigi ir biudžeto surinkimas taps problematiškas. Mat Finansų ministerija biudžeto pajamas skaičiavo prognozuodama 3,5 proc. ekonomikos augimą.
„Mes prognozuojame, kad jau pirmą pusmetį biudžeto surinkimas atsiliks nuo plano", - antradienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo nuomone, padidėjusį biudžeto deficitą valstybė kamšys ne naujais mokesčiais ar mažindama išlaidas, bet skolindamasi.
Tuo metu Rusijos ekonomikai brėžiama itin niūri prognozė – skaičiuojama, kad šiemet jos ekonomika kris 6 proc., nors anksčiau buvo laukiama 0,6 proc. susitraukimo.
Per praėjusius metus tenkančių eksportuojamų prekių dalis Rusijai dar labiau išaugo lyginant su 2013 m. - pernai jis buvo 21,1 proc., o užpernai – 19,8 proc.
Ekonomistas taip pat prognozuoja, kad nusilpus Rusijos ir Baltarusijos valiutoms, šiemet šių šalių piliečių sulauksime mažiau, o jie sudaro beveik trečdalį visų turistų.
Pasak ekonomisto, visų rūšių eksportas į Rusiją augo, bet labiausiai išsiskyrė mašinos ir įrengimai.
„Tai galima paaiškinti tuo, kad Rusijos įmonės baiminosi rublio nuvertėjimo, sankcijų ir bandė iš anksto nusipirkti prekių, kurių tiekimas galėjo sutrikti dėl papildomų sankcijų. Tai reiškia, kad prekių, kurių jie nusipirko iš anksto, jų nebereikės. Taip pat turėtume galvoti apie tai, kad dėl nuvertėjusių NVS šalių valiutų bus daug sunkiau parduoti naudotus automobilius“, - komentavo jis.
Kartu N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad nepaisant rugpjūtį Rusijos įvestų atsakomųjų sankcijų, draudžiančių įvežti maisto ir žemės ūkio produktus, maisto produktų eksportas nedaug sumažėjo.
„O jeigu vertintume, kiek produktų buvo įvežta per kaimynines rinkas, tai matytume, kad buvo milžiniškas šuolis Lietuvos pieno produktų eksporto į Baltarusiją, nors akivaizdu, kad tos prekės neliko Baltarusijoje ir buvo reeksportuotos į Rusiją. Taigi kol kas Lietuvos gamintojams pavyko išvengti eksporto sumažėjimo į Rusiją, tačiau, ko nepadarė sankcijos ir embargas, tai tą padarys nuvertėjęs rublis ir šiemet tikrai matysime daug mažesnes eksporto apimtis“, - prognozavo jis.
DELFI primena, kad tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ Rusijos reitingą sumažino žemiau investicinės kartelės iki spekuliacinio lygio – BB+. Kitos tarptautinės reitingų agentūros savo reitingų dar nepalietė.
S&P prognozuoja, kad Rusijos ekonomika 2015-2018 metais kasmet augs 0,5 proc., t.y. kur kas lėčiau negu ankstesniais metais. Infliacija, S&P vertinimu, 2015 metais viršys 10 proc. kaip rašo newsru.com, pirmosiomis minutėmis po S&P naujienų apie sumažintą reitingą Maskvos vertybinių popierių biržoje dolerio kursas viršijo 68 rublius, o euro kursas pasiekė 77 rublius.
Sumažinus Rusijos kredito reitingą, ekspertai itin pesimistiškai komentuoja Rusijos perspektyvas. Jie įspėja: šalies laukia turto išpardavimai, tolesnis rublio kurso smukimas ir išorinio skolinimosi pabrangimas.
