„Virš Lietuvos ekonomikos vis tankesni audros debesys ir vis daugiau ekonomistų, ekspertų savo įžvalgose vartoja žodžius „recesija“, „krizė“, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – gerai, jei įmonė, kurioje dirbate, veikia ritmingai, laiku moka atlyginimus, neketina atleisti darbuotojų ir vykdo sutartis, negandas iškęsti bus lengviau. Bei jei ji atsidūrė tarp tų, kam stipriai smogė išaugusios viso trys „K“: karantinas, karas ir besiartinanti krizė?
Lietuvos dirbančiųjų, kurių buvo 1173, paprašėme įvertinti situaciją ir atsakyti, kaip elgtųsi, jei kone ideali darbovietė (puikus vadovas, draugiškas kolektyvas, gera alga), susidūrusi su problemomis, paprašytų padirbėti už pusę algos.“
Kaip rašoma pranešime, paaiškėjo, kad lietuviai dėl gero darbo gali ir pakentėti. Iškart darbo sutartį su atlyginimą sumažinti paprašiusiu darbdaviu nutrauktų tik 11 proc. apklaustųjų. 19,2 proc. dirbtų tol, kol darbovietė atsitiestų.
Tiesa, daugiausiai respondentų nurodė, kad jų kantrybė tęstųsi daugiau daugiausiai 2-3 mėn. Taip teigė 36,9 proc. dirbančiųjų Lietuvoje. Antroje vietoje atsidūrė tie, kas žadėjo tverti ne daugiau nei 1 mėnesį (22,8 proc.), o 4-6 mėn. sutiko padirbėti už pusę atlygio tik 10,1 proc.
Įdomu, kad CVMarket.lt panašių tyrimų, atliktų 2013 ir 2018 metais, rezultatai, jei atmesime statistinę paklaidą, buvo kone identiški dabartiniams. Tai rodytų, kad lietuvių pasitikėjimas savo verte rinkoje ganėtinai didelis, nes solidžių santaupų „juodai dienai“, kaip rodo įvairūs tyrimai, dauguma lietuvių nėra sukaupę.
Vertinant respondentų amžių, paaiškėjo, kad kategoriškai nusiteikusių („iškart eisiu iš darbo“) abiejuose amžiaus grupėse (iki 30 m. ir daugiau nei 30 m.) buvo beveik vienodai. Ne daugiau mėnesio darbų už pusę algos dažniau rinkosi jaunesni darbuotojai, o 4-6 mėn. pakentėti sutiko daugiau vyresnių dirbančiųjų.
Panašu, kad darbdavys, paprašęs personalo padirbėti už pusę atlygio, visų pirma prarastų darbuotojus vyrus, nes jie dažniau nei moterys rinkosi atsakymą „Iškart eisiu iš darbo“, tačiau mažiau moterų buvo nusiteikusios laikytis problemų kamuojamos įmonės 4-6 mėn. ar netgi tiek, kiek reikės.
Užtat sutinkančių pakentėti vieną mėnesį daugiau buvo tarp moterų. Panašu, kad tokios trumpos moterų kantrybės priežasčių reikėtų ieškoti vis dar mažesnėse nei vyrų pajamose, kurios neleidžia sukaupti didesnės sumos „juodai dienai“, be to, moterys linkusios mažiau rizikuoti.
