Valstybės kontrolė yra paskaičiavusi, kad šiuo metu Lietuvoje galioja 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos.
Šešios numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, keturios – Sveikatos draudimo įstatyme. Po tris lengvatas numatyta Pridėtinės vertės mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose.
Išlygų ūkininkams yra ir Akcizų, Pelno mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Žemės mokesčio ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymuose.
Trumpai tariant, visas jas peržiūrėti ketinančiai Sauliaus Skvernelio Vyriausybei tikrai bus, ką veikti.
Gąsdina emigracija
Kalbomis apie tai, kad ūkininkai moka per mažai mokesčių pasipiktinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad tokie teiginiai klaidina visuomenę.
DELFI susisiekė su minėtos asociacijos prezidentu Petru Puskunigiu ir pabandė pasiaiškinti jo poziciją. Pateikiame interviu išklotinę:
– Norėčiau pasikalbėti apie ūkininkams taikomas lengvatas.
Apie ūkininkams taikomas lengvatas jūs turėtumėte kalbėti su ūkininkais. Aš priklausau žemės ūkio bendrovių asociacijai. Tai du skirtingi dalykai, čia negalima maišyti. Ūkininkai yra fiziniai asmenys, žemės ūkio bendrovės yra juridiniai asmenys ir mokestiniai įstatymai yra skirtingi. Mus kada gretina ir sako, kad žemdirbiai turi lengvatas, tai yra neteisingi išsireiškimai, reikia atskirti.
Mūsų pagrindinė lengvata yra viena – pelno mokestis. O ten minimos 25 lengvatos kažkokios – čia nežinau, nei ūkininkai neturi tiek lengvatų. Kodėl čia taip sako?
– Priklauso ir nuo to, kokia veikla užsiimate.
– Aišku, žemės ūkis – yra tam tikri išskirtinumai, ten mes rašome pažymas, kad mūsų veikla sudaro 50 proc. žemės ūkis. Kada kalbama apie mokesčius konkrečiai, čia ir yra skirtumas.
– Viena konkreti lengvata dėl aplinkos teršimo: nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Čia ir juridiniai asmenys patenka – įmonės.
– O tai koks čia teršimas? Aš tokių lengvatų nežinau.
– Tiesiog nereikia mokėti mokesčio už aplinkos teršimą.
– Kiek jau mes čia tų mokesčių mokame aplinkai ir susijusių, tai tikrai daug. Nežinau, kad čia kažkokia lengvata. Galbūt čia pasakyta kažkur. O tai sakykite, su kuo lygina, kad mes lengvatą turime?
– Tiesiog esate atleidžiami, kai visi kiti turi mokėti.
– O tai kiek moka tie visi kiti ir kas tie visi kiti?
– Tos įmonės, kurios neužsiima žemės ūkio veikla, moka pilną mokestį už aplinkos teršimą.
– Tai jeigu jie teršia, o mes neteršiame. Mes šiaip visur deklaruojame, kad esame draugiški aplinkai.
– Reikia ne tik deklaruoti, tiesiog yra tokia lengvata. Kalbant su jumis kilo klausimas: jūs bendrai žinote iš viso kiek ir kokių lengvatų yra taikoma žemės ūkiui?
– Tai galima čia jų kažkiek paskaičiuoti, bet jeigu teigiama, kad 25 lengvatos, tai čia yra melas.
– Kodėl?
– Aš jų nežinau.
– Bet jūs sakote, kad 25 yra melas, tai turėtumėte žinoti, kas nėra melas – kas yra tiesa.
– Bet tai reikia žinoti nuo ko tos lengvatos.
– Tai aš to jūsų ir klausiu – ar jūs žinote.
– Ir lyginant su kuo. Tai kaip aš galiu žinoti, jeigu aš jų... Niekas niekad nieko nesakė. Yra kažkokia lengvata, sakykim, europiniu pobūdžiu, kur visoje Europoje taikoma, tai čia yra rinka. Jei mes turėsime kitas, prastesnes sąlygas, negu Europos šalys, mes nesukonkuruosime.
– Kalbėjau su K. Lisausku, jis apie pelno mokesčio lengvatą sakė taip: „Vienareikšmiškai reikia ją naikinti, nes ir labai didelės įmonės faktiškai naudojasi šia lengvata“. Kokia yra šios lengvatos logika, jūsų supratimu? Kodėl jūs turėtumėte mokėti 5 proc., kai visi kiti moka 15 proc.?
– Ne, tai mes galime mokėti 25 proc., bet mes labai trumpai mokėsime. Tada bus kita tema: kodėl išvažiavo visi į Airija ar Angliją. Tai labai paprasta. Čia labai senus ir nusistovėjusius Europoje dalykus bando pakeisti. Visur tas žemės ūkis yra subsidijuojamas, jis yra jautrus, o dėl vieno ar kito žmogaus, kur čia išlindo (ir puikiai žinote, kas tie žmonės ir dėl ko čia važiuoja).
– Tikrai nežinau, kokie čia žmonės išlindo ir kur jie važiuoja. Galite pasakyti?
– Ne, negaliu.
– Sakote, kad jei reikėtų mokėti 15 proc., visi emigruotų į Airiją. Gal tada visiems reikėtų iki 5 proc. sumažinti?
– Iškart neemigruotų, bet aišku bankrutuotų ir tada nereikėtų kalbėti apie jokius atlyginimus didesnius arba europinius.
Subsidija ant subsidijos
Visai kitaip apie ūkininkams taikomas lengvatas kalbėjo asociacijos „Investors' Forum“ mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas. Jo teigimu, tai yra sektorius, kuris subsidijuojamas pačiais įvairiausiais kanalais.
„Finale niekas nebežino, kiek iš tiesų šis sektorius sudegina subsidijų, o dar plius gauna tiesiogines išmokas“, – apibendrino jis.
Pašnekovas sakė, kad lengvatų naikinimą reikėtų pradėti nuo socialinio ir sveikatos draudimo lengvatų bloko.
„Ūkininkai nėra vienintelė išimtis, yra problemų ir su savarankiškai dirbančiais, bet pats principas, kad drausti nuo šių rizikų (sveikatos, senatvės) reikia žmogų, o ne jo veiklos rūšį, ne jo nuopelnus valstybei. Visas tokias išimtis sistemiškai žiūrint reikia naikinti kai tik leidžia finansinės galimybės. Iš vienos pusės nukenčia patys žmonės, kurie dabar nesuvokia, kad tiek, kiek jie nesumoka įmokų, proporcingai mažės jų pensijos dalis.
Kitas dalykas – kad tiek ūkininkai, tiek advokatai, rašytojai, visi kiti savarankiškai dirbantys turi tėvus, kuriems taip pat reikia mokėti pensijas. Faktiškai tas pensijas sumoka dirbantieji pagal darbo sutartis, kas irgi yra pakankamai socialiai neteisinga ir nepriimtina“, – DELFI sakė K. Lisauskas.
Kalbėdamas apie mokestį už aplinkos teršimą jis sakė, kad jo lengvatai nėra jokio pagrindo, nes ji neskatina nei efektyvumo, nei technologinio atsinaujinimo.
„Žemės mokesčio lengvatose galbūt kažkiek pagrindo galima rasti, nes žemės ūkis objektyviai reikalauja daug žemės. Tačiau tos rinkos vertės, kiek esu susidūręs, ir taip yra labai nedidelės, lyginant su komercine ar gyvenamosios paskirties žeme. Išeina taip, kad ir taip mažą vertę dar mažina iki trečdalio. Klausimas – ar nėra taip, kad skatinamas ekstensyvus žemės ūkis, t.y. kuo daugiau hektarų, o ne iš to paties hektaro gauti kuo geresnį derlių“, – svarstė mokesčių ekspertas.
K. Lisauskas rekomendavo naikinti ir nekilnojamojo turto lengvatą, nes yra daugybė kitų veiklų, kur NT reikia daug daugiau ir jokių lengvatų jos negauna.
„Sumažintą pelno mokesčio tarifą vienareikšmiškai reikia naikinti, nes ir labai didelės įmonės faktiškai naudojasi šia lengvata. Kiek pamenu, įstatyme yra labai platus apibrėžimas, kas čia gali patekti po ta žemės ūkio veikla ir ne tik tie, kas faktiškai tą žemę dirba, bet ir jų tiekėjai“, – sakė jis.
Apie paslaugų kvitus pašnekovas atsiliepė taip: sumos gal ir nedidelės, bet esmė ta, kad pagal jį kai samdomi padieniai darbininkai, darbdavys privalo už juos mokėti sveikatos draudimo įmokas.
„Jeigu gali mokėti jas, tai ir GPM turėtų galėti sėkmingai mokėti. Jei būtų tvarka, kad žmonės po to galėtų prisitaikyti NPD, tai tada jie lengvatą ir gautų. Dabar iš esmės ta lengvata pasinaudoja ūkininkas, darbdavys, o darbininkui nei šilta, nei šalta. Jis gauna sumą į rankas ir tiek žinių“, – sakė K. Lisauskas.
Pašnekovas naikinti ragino ir akcizo lengvatą, nes jis neskatina naudoti mažiau kuro.
„Akivaizdu, kad nemažai to akcizo yra panaudojama ir „Volkswagen Passat“ ir panašios markės automobiliuose ir klausimas, ar dar į šalį nėra parduodama. Per tą privatų vartojimą ir pardavimą į šalį ne tik akcizas prarandamas, bet dar ir PVM kažkiek prarandama“, – sakė jis.
Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris visiška nesąmone vadino kompensacinį PVM tarifą.
„Tam ir yra principas, kad jei nori susigrąžinti PVM, tampi PVM mokėtoju. Dabar nėra paskatinimo (beje, ir gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, jei neprivalo registruotis PVM mokėtoju). Gaunasi, kad ir per GPM, ir per kompensacinį PVM tarifą kaip tik žmogus skatinamas nerodyti per daug pajamų“, – piktinosi K. Lisauskas.
Jis paaiškino, kad jei ūkininkas parodys tiek pajamų, kad jau reikės registruotis PVM mokėtoju, jam pakiltų visi mokesčiai.
„Tai absoliučiai ydinga sistema. Turėtų būti atvirkščiai. Turėtų būti paskata registruotis PVM mokėtoju kad galėtum susigrąžinti pirkimo PVM, kaip ir visi kiti verslai“, – pastebėjo mokesčių ekspertas.
K. Lisauskas svarstė, ar Seimui pakaks valios atlikti šiuos darbus.
„Galbūt reikėtų duoti kažką mainais, – sakė jis. – Nes toks vienkartinis panaikinimas yra didelis sisteminis šokas, net ir sveikam verslui jis pasijus.“
